Spalio 19 – 26 dienomis Šakių vaikų globos namų auklėtiniai ir direktorius Virginijus Kelertas  vėl džiaugėsi jau savu tapusio Johannes Kunze bei jo komandos iš Vokietijos viešnage. Aštuoni savanoriai su labdaringa misija atvyko pratęsti savo pradėtų darbų. Šį kartą jie sumontavo visą akumuliacinę sistemą ir elektroniką, reikalingą saulės baterijų pajungimui, sutvarkė lietaus vandens nutekėjimą, baigė įrengti šildomas grindis.  

Nuotr. Nepaprastai kilnią tarnystę dėl globojamų vaikų gerovės atliekantys vokiečiai tvirtino, kad tikėjimas ir dvasinis auklėjimas yra pagrindinė jų darbų motyvacija.

„Dievo meilė leidžia dėl vaikų dabarties ir ateities padaryti kaskart vis daugiau,“ – teigė Johannes Kunze, kuriam nuo praėjusiųjų metų pavasario suteiktas Šakių garbės piliečio vardas. Šio apsilankymo metu jis ir jo bendraminčiai tęsė su rėmėjais iš Švedijos pradėtus ambicingus planus – mažos elektrinės, veikiančios saulės baterijų pagalba, pastatymą. Savanoriai sumontavo akumuliacinę sistemą ir visą reikalingą elektroniką – belieka pastatyti tik saulės baterijas. Tikimasi, jau nuo ateinančiųjų metų turėti pigią vandens šildymo sistemą, kuri labai sumažins Vaikų globos namų išlaidas.

 
Ne veltui sakoma, kad gražus pavyzdys užkrečia. Vis dažniau kartu su savanoriais padirbėti atvyksta ir jų vaikai. Šį kartą Šakių vaikų globos namuose apsilankė penkiolikmetė Johannes duktė Marija ir jos bendraamžė Dorotėja. Nepaprastai kilnią tarnystę dėl globojamų vaikų gerovės atliekantys vokiečiai tvirtino, kad tikėjimas ir dvasinis auklėjimas yra pagrindinė jų darbų motyvacija. Nors ir pas mus, ir Vokietijoje yra žmonių, kurie nesupranta šios veiklos prasmės, nes šiandieniniame vartotojiškame pasaulyje yra priimta už visus darbus reikalauti atlyginimo, bet savanoriai tęsia savo veiklą neklausdami, ką aš už tai gausiu. šiems žmonėms savaime suprantama, kodėl jie vaikams aukoja savo atostogas bei lėšas. V.Kelerto tvirtinimu, jei ne jie, čia šiandien nebūtų tokių gerų gyvenimo sąlygų.