Gintarė MARTINAITIENĖ

Nuo kitų metų pradžios savivaldybėms bus siūloma tvarkyti socialinių pašalpų mokėjimo klausimus. Penkios šalies savivaldybės, kaip bandomosios, maždaug pusmetį pačios sprendė, kam, skirti pašalpą, o kam ne. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija džiaugiasi pasiektais rezultatais ir šią funkciją jau nori perduoti visoms savivaldybėms. Rajono vadžia šį siūlymą vertina itin skeptiškai ir sako, jog taip norima savivaldybes paversti atpirkimo ožiais.

Nuotr. Nuo kitų metų pradžios bus siūloma, kad socialinių pašalpų mokėjimas būtų savarankiška savivaldybės funkcija ir ji pati spręstų, kam skirti paramą, o kam ne.

Bandomosios pateisino lūkesčius

Penkios šalies savivaldybės: Šilalės, Radviliškio, Akmenės, Raseinių bei Panevėžio sutiko dalyvauti bandomajame projekte ir socialines pašalpas pusmetį skirstė savarankiškai. Nors projektas buvo numatytas 2012 – 2014 metams, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad rezultatai šiose savivaldybėse tokie geri, kad pašalpų skyrimo funkciją siūlo perimti ir likusioms savivaldybėms. Aiškinama, kad kaip ir buvo siekta, minėtose penkiose savivaldybėse nereikėjo skirti papildomų lėšų socialinių pašalpų mokėjimui, nes jose sumažėjo gavėjų skaičius, tad lėšų buvo netgi sutaupyta. Dabar to tikimasi iš visų savivaldybių, kurioms bus siūloma nuo ateinančių metų socialinių pašalpų mokėjimo klausimus tvarkyti pačioms.

 
Lėšos auga akyse

Kiek tai realu, kiek ne, sunku prognozuoti. Lėšos, skirtos socialinių pašalpų mokėjimui rajone, auga kaip ant mielių. Pavyzdžiui, 2008 metais socialinėms pašalpoms rajone užteko 1mln. 487 tūkst. litų, po metų jau reikėjo 5 mln. 503 tūkst., 2011 metais prireikė 7 mln. 660 tūkst. , o šiais metais galvojama, kad teks išmokėti apie 9 mln. litų. Vidutiniškai per mėnesį išmokama apie 700 tūkst. litų. Tikėtis, kad šių lėšų poreikis rajone ir Lietuvoje mažės, beviltiška, nes sunkiai gyvenančių tik daugėja.

Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė galimybę patiems skirstyti socialines pašalpas vertina labai atsargiai. „Tai labai jautri ir atsakinga sritis. Aišku, kol kas tai tik siūlymas ir nieko daugiau nežinome, nes reikia laukti naujosios valdžios. Jeigu taip atsitiktų, kad turėtume skirstyti patys, reikėtų labai daug svarstyti“, - kalbėjo L. Pocevičiūtė. Ji abejoja, ar siekiamybė sutaupyti lėšų pasitvirtintų. „Iš ko reikėtų sutaupyti?“ – retoriškai teiravosi vedėja. Valstybės biudžeto įstatyme Šakiams buvo patvirtinti 8 mln. 183 tūkst. litų, tačiau jau šio mėnesio duomenimis suma buvo viršyta. Jei socialinių pašalpų mokėjimas būtų perduotas savivaldybei, niekas daugiau lėšų neskirtų, o netgi tikėtųsi, kad bus sutaupyta.

Tiesa, nei apie papildomas lėšas, nei apie papildomus žmones šiam darbui dirbti niekas nekalba. O kontroliuoti, sužiūrėti, ar socialinių pašalpų gavėjai neturi papildomų pajamų ir pan., kažkam reikėtų. Ne kartą šiuo klausimu raginti aktyviau dirbti ir seniūnai. Jų buvo prašyta imtis savotiško seklių darbo bei griežtos kontrolės, kad parama pasiektų tuos, kuriems tikrai to reikia. „Labai sudėtinga atėjusiam prašyti paramos pasakyti, kad neduosime. Reiktų labai svarstyti, diskutuoti“, - teigė L. Pocevičiūtė.

Rajono meras Juozas Bertašius šiuo klausimu gana kategoriškas. „Eilinis ministerijos noras nusikratyti jai priklausančio darbo. Tai ką jie darys? Varnas skaičiuos? Juk tai valstybės funkcija. Viską užkrauna savivaldai, kurios jau ir taip beveik nėra“, - kalbėjo rajono vadovas. Jis pripažino, kad jeigu jau būtų nuspręsta socialinių pašalpų mokėjimą perduoti savivaldybėms, reikėtų kalbėti apie papildomus etatus, ko, kaip minėjome, niekas neplanuoja. Galų gale, mąstė J. Bertašius, lėšų turėtų būti skiriama tiek, kiek reikia, nes negavus pašalpos atpirkimo ožiu bus būtent savivaldybė, kuri mokėti neturės iš ko.

Meras gana skeptiškai vertina ir penkių bandomųjų savivaldybių lėšų sutaupymą. „Akių dūmimas ir menami skaičiai‘, - rėžė J. Bertašius. Jis mano, jog sutaupyti lėšų, kai tiek išvažiuojančiųjų ir neturinčių darbo, beviltiška.