Gintarė MARTINAITIENĖ

Tarybos veiklos reglamente numatyta, kad tarybos nariai nuolat bendrauja, susitinka su rinkėjais, organizuoja gyventojų priėmimus. Tokį gyventojų priėmimą praėjusį ketvirtadienį Sudarge suorganizavo ir tarybos narys Kontrolės komiteto pirmininkas Edmundas Rinkevičius, pasišovęs sužinoti, kokiais rūpesčiais gyvena sudargiečiai. Tiesa, sveikintina iniciatyva patyrė fiasko.

Nuotr. Nors informacija apie tarybos nario atvykimą kabojo skelbimų lentoje, tačiau nė vienas į jį neatvyko.

Iniciatyva sveikintina, bet...

Pasak Edmundo Rinkevičiaus, anokia čia naujiena suorganizuoti tokį susitikimą, nes tai, Kontrolės komiteto pirmininko įsitikinimu, turėtų daryti kiekvienas tarybos narys. „Tai netgi reglamente numatyta“, - patikslino E. Rinkevičius. Visgi ir jis pats tokio pobūdžio susitikimą organizavo pirmą kartą, tačiau ateityje jų planuojama ir daugiau. Kontrolės komiteto pirmininkas tiesiog nusprendė iš pirmų lūpų išgirsti, kokios problemos slegia kaimo gyventojus, kokiomis nuotaikomis, viltimis jie gyvena. Nors informacija apie tarybos nario atvykimą kabojo skelbimų lentoje, apie susitikimą sudargiečiai teiravosi seniūnijoje, tačiau nė vienas į jį neatvyko. Užtat gyventojai nuolat varstė šalia esančio kabineto duris, nes tą dieną kaip tik buvo mokamos pašalpos. Tad galbūt gyventojų priėmimui pasirinkta netinkama diena? Juk ne vienam mokami pinigėliai tikriausiai daug svarbesni nei pokalbis ar problemų gvildenimas su atvykusiu svečiu. Galų gale, turbūt nelabai įprasta, kad valdžios atstovai pas gyventojus važinėtų šiaip sau, ne prieš rinkimus. „Taryba – tai ne valdžia. Taryba turi tarnauti rinkėjui. Jūsų lūpomis tas atstovas turi kalbėti“, - patikslino tarybos narys. Visgi seniūnijoje dirbančios moterys svarstė, kad galbūt dažnam lengviau ir paprasčiau problemas kelti už nugaros, bumbėti, o neatėjus išsakyti akis į akį. Visgi seniūnė Rita Grigaitienė teigė, kad toks tarybos nario poelgis yra sveikintinas ir juo galėtų sekti kiti kolegos. „Kad kiekvienas taip važiuotų, tai ko reikėtų. Aišku, gyventojų problemos dažnai būna labai žemiškos - šiukšlės, keliai ir pan.“, - mintimis dalijosi seniūnė.

 
Norėjo išgirsti iš vidaus

Kodėl E. Rinkevičius pirmajam gyventojų priėmimui pasirinko ne gimtąjį Gelgaudiškį, o Sudargą? Tarybos narys aiškino, kad su gelgaudiškiečiais jis ir taip dažnai susitinka, kalbasi, o Sudargas - bene toliausiai esanti rajono vietovė. Be to, šis kraštas neturi nė vieno tarybos nario, tad daugelį savo problemų gali spręsti nebent per seniūnę. „Norėjau išgirsti, iš vidaus sužinoti gal reikia kokios pagalbos, gal sprendžiant problemas ar klausimus neužtenka tik tarybos sprendimo“, - mintimis dalijosi Kontrolės komiteto pirmininkas, paaiškinęs, kad ir jis ne viską išspręsti galintis meistras. Tačiau jo įsitikinimu neužtenka tik komiteto posėdžių, kad iš tikrųjų būtų įsigilinta į gyventojų problemas bei priimti teisingi sprendimai. Visgi E. Rinkevičius nesureikšmino fakto, kad su juo nepanoro susitikti nė vienas sudargietis. Užtat jis turėjo progą pabendrauti su seniūnijos darbuotojais.

Pasak Kontrolės komiteto pirmininko, seniūnijos problema numeris vienas – seniūnijos pastatas, priklausantis Lietuvos paštui. „Nesu tikras, bet ar tai tik ne vienintelė seniūnija, kuri neturi savo patalpų? Šią problemą tikrai reikia spręsti, reikia tvarkyti patalpas. Be to, jie šildosi elektra, tad ar dabar daug taip darančių“, - retoriškai teiravosi E. Rinkevičius, pabrėžęs, kad čia jau savivaldybės kompetencijos klausimas. Kalbėdamas apie sudargiečių gyvenimą, gelgaudiškietis mano, kad galbūt reikėtų ir dviejų bendruomenių glaudesnio bendradarbiavimo bei bendro tikslo siekimo. „Kaip suprantu, karo kirvis seniai iškastas, bet jo niekas taip ir neužkasė“, - teigė E. Rinkevičius. Suprantama, kaip ir kitose seniūnijose, didelė yra bedarbystės problema. „Žmonės negali savęs realizuoti, trūksta iniciatyvos. Tai didžiulė problema“ , - kalbėjo tarybos narys. Nemažai galvos skausmo seniūnijai kyla ir dėl mažo finansavimo, bet nemažėjančių poreikių patenkinimo. „Darbo tikrai daug, bet finansavimas ir lėšos gana ribotos. Kad ir piliakalniai. Juk juos reikia prižiūrėti, nušienauti“, - mintimis dalijosi pašnekovas.