Sima KAZARIAN

„Suspėti tikrai nepavyks“,- tvirtina ūkio skyriaus specialistė Asta Cikanienė, kalbėdama  apie įsipareigojimą Europos Sąjungai iki 2014m. centralizuoti vandens tiekimą bei nuotekas.

Nuotr. 95 proc. rajono vandentiekio ir nuotekų centralizavimas iki 2014 metų liks neįgyvendintas. Reali situacija kartais verčia suabejoti šio įstatymo prasmingumu apskritai.

Šiame įsipareigojime, kurį Lietuva davė stodama į Europos Sąjungą, buvo pasižadėta centralizuoti net 95 proc. vandentiekio ir nuotekų.

Nors rajonas ir vykdo vandentvarkos projektus, A. Cikanienė apskaičiavo, jog iki 2014 metų centralizuotą vandens tiekimą gali gauti viso labo apie 76,06 proc. gyventojų. „Apie nuotekas išvis tyliu“,- teigė specialistė. Jų centralizavimas gali būti pasiektas 39,38  proc.

 
Šiuo metu rajone centralizuota apie 74,86 proc. vandentiekio ir 26,56 proc. nuotekų.

Aiškinamajame rašte Aplinkos ministerijai Šakių rajono savivaldybė informuoja, kad norint įvykdyti įsipareigojimą reikia dar 478 481 575 Lt. lėšų. „O tai yra visiškai nereali suma“,- teigė A. Cikanienė. Kadangi projektams reikalingas koofinansavimas, savivaldybė šiuo metu tikrai tam nerastų reikalingų 5-7 proc.

Kaip teigia UAB Šakių vandenys vadovas Vaidas Litinskas, centralizavimo įstatymas atrodo iš esmės geras, nes visi žmonės turi teisę į vandens tiekimą ir sutvarkytas nuotekų sistemas. „Kita vertus, lengva centralizuoti nuotekų sistemą dideliuose miestuose. Ten šis rodiklis yra nesunkiai pasiekiamas ar jau net pasiektas. O Šakių rajone realybė kitokia“,- teigė V. Litinskas.

Mūsų rajonas pasižymi didžiule gyventojų sklaida. Iš 454 gyvenamųjų vietovių tik penkiose gyvena 1000 ir daugiau gyventojų. O didžiojoje dalyje – 417 gyvenamųjų vietovių gyvena po mažiau kaip 200 gyventojų.

Dėl tokios didelės sklaidos kyla daug centralizavimo problemų. Viena jų – išilgėja trasos, o tai automatiškai didina ir darbų kainą. Mieste nutiesus kilometrą trasų galima aptarnauti nemažą procentą gyventojų, o kaime – vos pora.

Svarstyta įvairiai, ar geriau įrengti smulkius valymo įrenginius, kaip Lukšiuose, Lekėčiuose ir kt., ar daryti ilgas trasas. Tada didės ir vandens kaina vartotojui.

Aiškinamajame rašte Aplinkos ministerijai, visos šios problemos yra išdėstytos.

Vandens ir nuotekų centralizavimas buvo vienas iš derybinių rodiklių stojant į ES. Dabar, susidūrus su realybe, jis atrodo pakankamai sunkiai įgyvendinamas, o kartais ir apskritai suabejojama jo nauda gyventojams.

Galima nemažai diskutuoti apie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų centralizavimo įstatymo prasmingumą. Pavyzdžiui, nemažai gyventojų naudojasi individualiais UAB „Traidenis“ valymo įrenginiais. Bet šie vartotojai nepatenka tarp tų įstatyme numatytų 95 proc. gyventojų, kurie turi būti prisijungę prie centralizuotų nuotekų sistemų. Taigi, tokie vartotojai netgi trukdo galutinai įgyvendinti reikalavimą.

Taip pat dalis rajono gyventojų turi vietinį, o ne centralizuotą vandens tiekimą (iš senų fermų, šulinių ar pan.) ir juo naudojasi. Tai taip pat labai mažina galimybę pasiekti reikiamus 95 proc.

Kita vertus, kai kada trūksta iniciatyvos ir iš pačių gyventojų pusės. Kai kurie vis dar labai vangiai jungiasi prie trasų. „Kalbant apie optimalų rezultatą siekiant įgyvendinti minėtą įstatymą, būtų labai pageidautinas gyventojų sąmoningumas“,- kalbėjo A. Cikanienė.

Kalbant apie sankcijas, jei reikalavimas nebus įgyvendintas, tai kol kas jos yra neaiškios. Manoma, kad vienu ar kitu atveju vis tiek teks galvoti, kaip centralizuoti nuotekas arba vandenį.

Tuo tarpu savivaldybė teigia jaučianti spaudimą iš Aplinkos ministerijos. „Neaišku, kaip bus elgiamasi susidūrus su realybe. Yra įvairių centralizuoto vandens tiekimo modelių ir galiausiai teks ieškoti išeities – galbūt didesnių investicijų, galbūt didesnės infrastruktūros ar kitų skaičiavimo metodikų“,- kalbėjo A. Cikanienė.