Sima KAZARIAN

Prasidėjus šaltajam metų sezonui, keliai netruks pasidengti ledu ir sniegu. Kriūkai, Plokščiai, Gelgaudiškis, Slavikai, Sudargas – gyvenvietės, į kurias vedantys keliai šiemet, kaip ir visada, bus tik valomi, tačiau nebarstomi.

Nuotr. Šiemet, kaip ir pernai, visi rajoniniai keliai, kuriais važiuoja mažiau nei 1000 gyventojų, barstomi nebus.

Minėtų vietovių gyventojai su nerimu laukia žiemos. Važiuoti į darbą 50 km per valandą greičiu arba išvis į jį neatvažiuoti nėra toks retas atvejis.

„Esant ypatingoms meteorologinėms sąlygoms barstomi bus visi keliai, neaplenkiant ir minėtų“,- teigė Šakių kelių tarnybos viršininkas Antanas Pauliukevičius. Tačiau kalėdinio stebuklo tikėtis ir laukti neverta, nes pagal skiriamą finansavimą numatyta, jog tokios sąlygos gali susidaryti retai.

 
Plikledis – porąkart per sezoną

Barstyti įpareigojančios ypatingos meteorologinės sąlygos yra, kai lyja ir pašąla. „Bet tai nėra dažnas atvejis. Priklauso nuo žiemos, bet šiaip tokių išimtinių  atvejų pasitaiko apie porą kartų per sezoną“,- teigė A. Pauliukevičius.

Nuolatos barstomi bus krašto keliai, pavojingi kelio ruožai ir tie rajoniniai keliai, kuriais važinėja ne mažiau kaip 1000 gyventojų. Taip prioritetai dėliojami Kelių direkcijos nuostatuose. „Valstybė neskiria pinigų 10- 20 kilometrų keliams, jeigu jais pravažiuoja nedaug automobilių. Duomenis apie eismo intensyvumą keliuose, kitaip tariant, kiek kuriuo keliu pravažiuoja transporto priemonių, mes gauname ir tiksliname kiekvienais metais. Jei paaiškėtų, kad staiga vienu kuriuo nors keliu mašinų pravažiuoja daugiau, imtumėme jį barstyti. Tačiau kol kas tokių pasikeitimų nebuvo, judėjimas yra gan mažas“,- teigė A. Pauliukevičius.

Gana platūs ir, atrodo, saugūs keliai atėjus žiemai vietiniams tokie neatrodo. Kaip teigia plokštietis Saugaus eismo komisijos narys Vytautas Bitinas, kelias Šakiai-Plokščiai žiemos metu tampa  pavojingu. Jis pats yra patyręs nelaimingą eismo įvykį, nuo kurio apsisaugoti nepadėjo nei geras automobilis, nei geros padangos. Blogiausia, kad šiuo keliu į mokyklą vežami vaikai. „Tokia Lietuvos politika,- teigė V. Bitinas. Tarp pagrindinių šalies prioritetų jis pasigenda siekio užtikrinti žmonių saugumą: „O juk mokesčius tai visi mokame vienodus. Kodėl negalėtų būti sudarytos vienodos sąlygos ir žmonių saugumui užtikrinti?“
Jei jau tokia kalba eina apie gan platų Šakių-Plokščių kelią, tai Lukšių-Kriūkų kelias yra ir siauresnis, ir pakankamai vingiuotas. Prasidėjus šaltajam sezonui važiavimas juo tampa pakankamai ekstremalus. Lukšių seniūnas Vidas Cikana įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus savo saugumu turėtų pirmiausiai pasirūpinti pats: „Reikia kelyje judėti lėtai ir avarinių situacijų išvengti pavyks. Mūsiškiai turėtų išmokti važiuoti kaip norvegai. Iš tiesų, tai turėčiau pastebėti, kad pas mus dar nėra susiformavusio tokio mentaliteto ir dėl to vairavimo kultūra labai prasta.“

Kiek kainuoja pabarstyti apie 20 kilometrų ilgio kelio ruožą? A. Pauliukevičiaus teigimu, to kaina siekia du tūkstančius litų neįskaitant kelio nuvalymo kainos: „Paprastai tais keliais, kurių barstyti nenumatoma, technika važiuoja valydama, o barsto tik pavojingesnius kelio ruožus. Tokiu būdu važiuojant pro Plokščius, Kriūkus, Lekėčius susidaro apie 100 kilometrų ratas, o tai irgi kainuoja nemažus pinigus.“

A. Pauliukevičiaus nuomone, kelių, kuriais važiuoja mažai žmonių, barstymas, yra tuščias lėšų švaistymas. „Kai valstybėje tokia sudėtinga situacija, mėtyti pinigus tokiems dalykams yra bergždžia. Pas mus nesupranta, kad kitose šalyse taip pat yra panaši sistema. Net stiprios valstybės, tokios kaip Švedija, Suomija ir kitos, nemeta pinigų vietinės reikšmės keliams barstyti.“

Kelininkai teigia, kad viskas, pradedant kuru ir baigiant druska, brangsta. A. Pauliukevičiaus skaičiavimu, šiemet medžiagos pabrango iki 10 proc. „Tačiau mes dirbsime kaip ir pernai“,- užtikrino kelių tarnybos viršininkas.