
Prieš keletą savaičių rajono šeimynas apskriejo žinia apie nuo kitų metų pradžios įsigaliosiančią naują socialinės globos įstaigų licencijavimo tvarką. Naujų higienos normų reikalavimų kol kas negali įvykdyti nė viena šeimyna. Jei įstatymas nebus pakeistas ar bent sušvelnintas šeimynose globojami vaikai gali dar kartą netekti savo namų.
Nuotr. Globėjų klubo prezidentė I. Leleivienė teigė, kad vaikų negalima įrėminti jokiais reikalavimais – svarbiausia, kad jie jaustųsi saugiai.
Sulygins šeimynas su globos įstaigomis
Neprimena šeimos namų
Bene labiausiai šeimynas glumina patalpų įrengimo reikalavimai. Nuo 2010 metais įsigaliojusių naujų higienos normų, kurias patvirtino tuometis sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas, savo lėšomis šeimynos nepajėgios įgyvendinti. „Ar jūs namuose turite du tualetus? Ar skiriate vaikui apibrėžtą patalpos kvadratų skaičių? Ar apsaugote savo atžalas nuo virtuvės kvapų ir triukšmo?“ – klausė I.Leleivienė. Higienos normose išdėstyti reikalavimai įprastų namų toli gražu neprimena. Šeimynų patalpos turi būti izoliuotos nuo tų patalpų, iš kurių kyla triukšmas, sklinda kvapai. Jose privalo būti vestibiulis su drabužine, bendrasis kambarys, miegamieji - vaikų individualios veiklos kambariai, atskiras globėjų kambarys, skalbimo, džiovinimo ir lyginimo patalpa, virtuvė. Pagal naująsias higienos normas viena vonia ir vienas tualetas įrengiamas ne daugiau kaip šešiems vaikams, atskirai berniukams ir mergaitėms. Dideli reikalavimai yra keliami vaikų miegamiesiems - vienam vaikui turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kv. metrų naudingojo ploto. Viename kambaryje gali gyventi ne daugiau nei keturi vaikai, skiriant ne mažiau kaip šešis kv. metrus kiekvienam. Mergaitėms ir berniukams nuo septynerių metų turi būti įrengti atskiri miegamieji. Draudžiama naudoti dviaukštes lovas vaikams iki dešimties metų, taip pat tose patalpose negali būti kompiuterių ar televizorių.
Nauji reikalavimai - nepakeliama našta
Keturioms rajono šeimynoms, globojančioms 31 vaiką, nauji licencijavimo reikalavimai ir turimų namų pertvarkymas, pasak I.Leleivienės, – nepakeliama našta. „Šeimynų ir vaikus globojančių įstaigų galimybės labai skiriasi, - tvirtino ji. - Pastarosios gali teikti paraiškas ES finansinei paramai gauti ir įsirengti patalpas pagal naujausius reikalavimus, o šeimynoms šis kelias užkirstas. Visos jos pastatų rekonstrukciją turėtų atlikti tik savo lėšomis.“ Tai patvirtina ir 2011 metų kovo mėnesį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministro Daliaus Bitaičio atsakymas į rajono šeimynų kreipimąsi dėl materialinės paramos suteikimo. Jame rašoma, kad šeimynos dėl savo statuso specifiškumo negali dalyvauti valstybės finansuojamose programose, skirtose remti stacionarias socialinės globos įstaigas ir gerinti jų socialinių paslaugų infrastruktūrą. Nepaisant to, jos nuo 2013 iki 2015 metų turi pasiruošti licencijavimui. Tiesa, įvertinusi šeimynų paskirtį ir jų veiklos svarbą teikiant likusiems be tėvų globos vaikams socialinę globą, ministerija mano, kad šeimynų prašymas dalyvauti ES lėšomis remiamuose projektuose yra pagrįstas ir ieškoma galimybių, kaip padėti šeimynoms gauti finansavimą socialinių paslaugų infrastruktūrai gerinti. „Tačiau šie pažadai kol kas ir liko tik pažadais, - kalbėjo Globėjų klubo prezidentė. – Vaikai šeimynose turi jaustis saugiai. Negalima jų įrėminti jokiais reikalavimais, kurie toli gražu neprimena tikrosios namų aplinkos. Tai būtų nenormalu. Panašu, kad žmonės, rengiantys tokius įstatymus, yra labai nutolę nuo realybės. Jie kuria naujas taisykles, tačiau nenumato pasekmių. Kas atsakys už sugriautus vaikų gyvenimus? Jie ir taip nuskriausti likimo, kad negali gyventi savo šeimose kartu su tėvais.“ Pasak jos, jei šie reikalavimai nebus pakeisti arba bent sušvelninti, daugelis šalies šeimynų bus priverstos likviduotis.