Sima KAZARIAN

„Neturim globalių dalykų“,- teigė Lukšių seniūnas Vidas Cikana, „Iš tiesų, nuo strategavimo esame gerokai atstumti“, - jam antrino Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius.

Nuotr. Lukšių seniūnas V. Cikana pastebėjo, kad seniūnai bendruomenėms galėtų daug patarti.

Seniūnijų funkcijos atsiradus bendruomenėms ima pamažu keistis. Tai mato ir seniūnai. Anksčiau seniūnijos būdavusios vienu pagrindinių organų sprendžiant vietos reikalus, dabar poziciją užleidžia bendruomenėms. Būtent per jas „transliuojamos“ visos lėšos, su jomis tariamasi ir dėl tolimesnių investicijų.

Nesitaria?

„Pinigai įdėti ne ten, kur reikia“, „Anksčiau su seniūnais buvo labiau tariamasi“ – tokios ir panašios frazės buvo išsakytos neseniai vykusiame seniūnų susirinkime.

 
„Seniūnai ir mokykloms galėdavo pasakyti, ką reikia daryti, viską sužiūrėdavom. Dabar kiekvienas sau, esame išsiderinę“, - teigė V. Cikana. „Nepasakyčiau“, - paprieštaravo jam savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis. „Aš jums sakau, kad išsiderinę, - savo laikėsi Lukšių seniūnas. – Darom ir bijom, kad kam neužkliūtume, kad kas nenušautų. Man dabar kiekvienas atėjęs gali paaiškinti, ką daryti.“
Šakių seniūnas Alfonsas Jakas pastebėjo, kad skirstant lėšas mažokai atsižvelgiama į seniūnijas. „Lingio parke net nėra viešo tualeto, o čia juk dažnai ateina žmonės su mažais vaikais. Na ką čia ir bešnekėti, savaime suprantamas, atrodo, turėtų būti dalykas“, - teigė Šakių miesto seniūnas.

„Reikia tuos kytrus žmogiukus nukreipti kita linkme“,- kalbėjo Lukšių seniūnas.

Administracijos direktorius seniūnus pakvietė į strateginio planavimo posėdį, kuriame Regioninės plėtros skyriaus specialistai su bendruomenių atstovais turėjo aptarti strateginio rajono plėtros plano pasiūlymus. Specialiai su seniūnais tokio posėdžio kol kas numatyta nebuvo. Seniūnijos taip pat rengia plėtros planus, tačiau pinigai jas pasiekia per bendruomenes, vietos veiklos grupes arba iš savivaldybės biudžeto.

„Išmesti iš laivelio?“

„Sukvietėme jus tam, kad dalyvautų visos bendruomenės, o rajono plėtra neliktų tik savivaldybės kabinetuose“,- kreipėsi į bendruomenes Algimantas Damijonaitis.

Tačiau posėdžių salėje buvo ne tik bendruomenių atstovai. Čia atvažiavo ir maždaug pusės seniūnijų seniūnai. Jie teigė, kad šiame posėdyje dalyvauti svarbu tam, kad galėtų orientuotis, kurlink kreipiamos investicijos rajone ir kiekvienoje seniūnijoje. „Juk po mūsų stogu visa tai vyksta, mes taip pat turime žinoti, ką numatoma daryti. O gal mes išmesti jau iš to laivelio ir palikti kas sau?“- teiravosi Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė. Ji norėjo žinoti, ar seniūnai taip pat turi teisę duoti pasiūlymus ir pasisakyti dėl numatomo plėtros plano.

Seniūnai gali pareikšti savo nuomonę dėl strateginio planavimo, tačiau projektus rašo ir pinigai didžiąja dalimi atkeliauja per bendruomenes. Seniūnija ir bendruomenė yra institucijos, kurios turėtų glaudžiai bendradarbiauti.

Lukšių seniūnas pastebėjo, kad seniūnai bendruomenėms galėtų daug patarti. „Šiame spektaklyje mes nesusikalbam, o paskui pykstam vieni ant kitų. Mes, seniūnai, planuojame dešimčiai metų į priekį. Ateina bendruomenė, aš jiems susakau 100 pozicijų ir jie daro, jei eina“, - pasakojo apie savo bendradarbiavimo patirtį V. Cikana.

Kaip teigė Panovių bendruomenės centro pirmininkas Bernardinas Vainius, jis su Kudirkos Naumiesčio seniūnija dirba „kaip vienas kumštis“: „Visus klausimus sprendžiame tiesiogiai. Seniūnija organizuoja seniūnijos dienas, per kurias mes išdiskutuojame visus klausimus, paviešiname, aptariame planus. Jei reikia, seniūnai mums skambina, tariasi. Aktyvūs seniūnai visą informaciją, susijusią su bendruomenių veikla, žino.“ Pasak Panovių bendruomenės centro pirmininko, jokių netikėtumų bendruomenė seniūnams padaryti negali, nes visos idėjos turi būti aptartos viešai dar iki jų įgyvendinimo.

Seniūnai linkę pastebėti, kad bendruomenės taip pat nėra visagalės, norint užbaigti projektus, kartais prireikia seniūnijų pagalbos. Bendruomenės – nepavaldžios seniūnijoms institucijos ir turi atstovauti daugelio gyventojų interesams. Toks yra ir seniūnijų tikslas, taigi lieka tik susitarti.

Lukšių seniūnas tvirtino, kad seniūnijoms trūksta dėmesio iš rajono valdžios: „Kur važinėja meras? Ne po seniūnijas, o po bendruomenes! Viskas pasikeitė, jau nėra kaip 1997 metais, kai mes susėsdavom ir kartu planuodavome, strateguodavome. Dabar į dvarą maldauju pinigų dujoms, nes tapetai jau raitosi.“