Skelbiama, kad  Lietuvos gyventojai daugiausiai klaidų padaro rūšiuodami plastiko atliekas – į joms skirtus konteinerius patenka apie 40-50 proc. perdirbimui netinkamų atliekų. Stiklo konteineriuose netinkamų atliekų dalis tesudaro iki 10 proc., o popieriaus – 20-30 procentų.

Nuotr. Ar gyventojai žino, kad įvairias kartonines „Tetrapak“ pakuotes reikia mesti į plastikui skirtą konteinerį?

Nors gyventojai nuolat raginami rūšiuoti atliekas, tačiau kad tai daro ne taip, kaip iš jų tikimasi, akivaizdu. Be to, dažnai gyventojai net nežino, ką į kokius konteinerius galima mesti.

Plastiko konteineriuose atliekų vežėjai aptinka itin daug atliekų, kurios Lietuvoje negali būti perdirbamos. Specialistai aiškina, kad vartotojas pirmiausiai turėtų ieškoti perdirbimo ženklo ant pakuotės – apvalaus ženklo su dviem besisukančiomis rodyklėmis. Jei tokio simbolio ant pakuotės nėra, ji nėra perdirbama ir turėtų būti metama į buitinių atliekų konteinerį.

 
Tačiau problema kyla ne tik dėl neperdirbamo plastiko. Į konteinerius metamos plastikinės pakuotės su maisto, riebalų ar tepalų likučiais. Pasitaiko net puspilnių grietinės indelių, aliejaus ar tepalų butelių. Pakuotės su tokiu turiniu ne tik negali būti perdirbamos, bet ir gali suteršti kitas konteineryje esančias ir tvarkingai išrūšiuotas plastiko atliekas.

Maždaug ketvirtadalis netinkamų atliekų aptinkama ir popieriui skirtuose konteineriuose. Į popieriui skirtą konteinerį negalima mesti higieninio popieriaus (tualetinio popieriaus, įklotų ir pan.), tapetų, taip pat riebalais sutepto popieriaus, pvz. picų dėžių – toks popierius nėra tinkamas perdirbti ir turi būti išmetamas į buitinių atliekų konteinerį. Taip pat verta žinoti, kad įvairias kartonines „Tetrapak“ tipo pakuotes reikia mesti į plastikui skirtą konteinerį.

Bene geriausiai lietuviai rūšiuoja stiklą. Tikriausiai dėl šių atliekų kyla mažiausiai klausimų. Be to, mažiau yra ir stiklo produktų, kurių negalima mesti į žaliuosius konteinerius. Jeigu gyventojai į šiuos konteinerius nemestų automobilių stiklų, stiklo paketų, veidrodžių ir buteliukų nuo vaistų, pagal stiklo atliekų rūšiavimo kokybę lietuviai būtų viena iš atsakingiausiai rūšiuojančių ES šalių. Tačiau nepaisant teisingo rūšiavimo, didžiąją dalį stiklo atliekų gyventojai vis dar išmeta į buitinių atliekų konteinerius.

Ne kartą akcentuota, kad dėl netinkamo rūšiavimo per greitai pildosi sąvartynai. Skaičiuojama, kad netinkamų atliekų patekimas į sąvartyną Marijampolės apskrityje turėtų būti sumažintas apie 50 proc. Be to, nemažą galvos skausmą kelia ir tai, kad dažnai įvairios šiukšlės (pavyzdžiui, baldai, statybinis laužas, padangos, žaliosios atliekos ir pan.) net nesumetamos į konteinerius, o sukraunamos šalia. Dėl to kenčia vartotojai, nes už netvarką susimoka patys - anksčiau ar vėliau tai įskaičiuojama į bendrą sąskaitą. Aišku, vartotojai dažnai kelia kitą klausimą – jie nesijaučia skatinami rūšiuoti. Tačiau čia kita tema ir kitas klausimas, o šįkart buvo apie rūšiavimą...