Gyventojų priėmimai seniūnijose iki šiol rajone nebūdavo itin dažnas reiškinys. Nebent prieš rinkimus. Tiesa, dar lapkričio mėnesį tokios iniciatyvos ėmėsi tarybos narys Edmundas Rinkevičius. Jis priminė, kad susitikimas su rinkėjais, bendravimas su jais netgi numatytas svarbiausiame tarybos dokumente – reglamente. Tad pasekti šiuo pavyzdžiu nusprendė ir D. Mikelionio vadovaujamas Sveikatos ir socialinės politikos komitetas, antradienį į susitikimus kvietęs griškabūdiečius ir barzdiškius. „Tiesiog norime padirbėti kiek rimčiau nei kad iki tol buvo įprasta rajono taryboje“, - apie sumanymą organizuoti išvažiuojamuosius posėdžius kalbėjo komiteto pirmininkas. Paklaustas, ko tarybos nariai tikisi iš tokių susitikimų, D. Mikelionis nedaugžodžiavo „Žinoma, kalnų iškart nenuversime, bet žingsnis po žingsnio ir kažkas vis tiek vyks“, - tikino komiteto pirmininkas.

Jau vizito pradžioje tiek D. Mikelionis, tiek vicemerė Rima Rauktienė, tiek komiteto narės Aurelija Maksvytienė ir Violeta Simonavičienė akcentavo, kad jie pranešimų nedarys ir monologu nekalbės. Politikai skatino klausti, kelti problemas, diskutuoti. Tai ir buvo daroma. „Galiu pasakyti, kad lūkesčiai dėl susitikimų pasiteisino. Tikimės, kad kitose seniūnijose žmonės bus dar aktyvesni, nes juk esmė yra tokia. Ne iš Marso atkeliavę kažkokie tarybos nariai kažką gali vieni nuveikti - reikia žinoti žmonių nuomonę, jų nusiteikimą, jų mintis ir pan.“, - tikino D. Mikelionis.

 

Bene daugiausiai Griškabūdyje ir Barzduose buvo kalbama apie eismo saugumą, nemažai kelta socialinių problemų. Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius išreiškė mintį, kad būtų neblogai, jei veiktų vieno langelio principas ir į seniūniją atėjęs žmogus galėtų sulaukti įvairiapusės pagalbos. „Dabar informacinė sistema tikrai pažengusi, bet ateina pas mus, o mes nurodome, kad su kokiu raštu turi važiuoti į Šakius ir pan. Labai daug popierizmo“, - mintimis dalijosi seniūnas. Nemažai problemų griškabūdiečiams kelia ir apleisti, neprižiūrimi pastatai. Tokių yra septyni. Kaip alternatyvą jie mato mokesčių padidinimą. „Kaip daug didesni mokesčiai buvo nustatyti dirbamai, bet apleistai žemei, taip reiktų padaryti ir su namų valda. Dabar nei parduoda, nei griauna, nei tvarko, o miestelio tai nepuošia“, - kalbėjo griškabūdiečiai. Minčiai pritardamas seniūnas tikino, kad nesvarbu, ar miestelio centras, ar pakraštys, bet tvarka turi būti.

Kaip jau įprasta, ypač daug darbo ir dėmesio šiais laikais reikalauja socialinė sritis. Belieka apgailestauti, kad daug ką riboja patys įstatymai. Vicemerė R. Rauktienė kalbėjo, kad kol nebus sutvarkyta įstatyminė bazė, naivu tikėtis, kad situacija keisis. Maisto produktų žmonės atvažiuoja atsiimti prabangiais automobiliais ir netyčia prasitaria, jog teks virti iš jų ėdalą kiaulėms... Arba pašalpa mokama į užsienį važinėjantiems ir papildomas pajamas gaunantiems asmenims, tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju oficialios pajamos neviršija nustatyto dydžio ir žmonės pripratę pasiimti tai, kas jų nuomone, jiems teisėtai priklauso. Tačiau D. Mikelionis komentavo, kad pašalpų skirstymą perdavus savivaldybėms, seniūnijos turės kur kas labiau žiūrėti, kam mokami pinigai, nors neneigė, kad tikrai bus daug pasipiktinusių. „Reikės laiko, bet kai pajus, kad vienas negavo, kitam gal atėmė, tai gal trečias net neprašys, nes žinos, kad nepriklauso. Aišku, prireiks laiko, nes daugelis pripratę viską tik gauti, teks išklausyti priekaištų“, – teigė Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas.

Barzduose, kalbant apie socialinius niuansus, žmonės išreiškė pasipiktinimą dėl socialinių kortelių naudojimosi. Jomis apsipirkti galima tik „Aibės“ tinklo parduotuvėse, tačiau nei Barzduose, nei Baltrušiuose šių parduotuvių nėra, tad apsipirkimas kelia nemažai problemų, socialiniai darbuotojai turi vežti dalį žmonių į Griškabūdį.

Visoje šalyje ypač aktuali mokinių rūkymo problema, su kuria susiduria ir Griškabūdžio bendruomenė. Gimnazijos socialinė pedagogė Auksė Makūnienė tikino, kad mokyklos teritorijoje šiaip ne taip pavyksta susitvarkyti. Mokiniams dėl tokio elgesio net yra tekę susimokėti baudų, tačiau atskaičiavus metrus, kur baigiasi mokyklos teritorija, mokiniai dūmą traukia nesidrovėdami. Pasak A. Makūnienės, tai visuomenės problema, o pedagogai jaučiasi lyg vieniši kariai mūšio lauke. Kaip šią problemą efektyviai spręsti, sunku pasakyti, tačiau dėl neatsargaus nepilnamečių rūkymo, pasak seniūno, miestelyje kilo du gaisrai. Buvo raginančių su vaikais kalbėti, gėdinti, tačiau kai kuriais atvejais tiesiog bijoma jų reakcijos ir apsimetama, kad nieko nevyksta. „Kartais tėvai žino, bet nieko nepadaro ir klausia net mūsų patarimo, pagalbos, kartais sako, kad ne mūsų reikalas, todėl mes šioje situacijoje jaučiamės palikti vieni. Gal reikėtų paskelbti didesnes nerūkymo zonas, gal kaip“, - pamąstymais dalijosi gimnazijos socialinė darbuotoja.

Kiek šie susitikimai turės realios naudos, neaišku, tačiau jau kitą savaitę šis komitetas viešės Kriūkuose ir Lekėčiuose. Pasak komiteto pirmininko, išgirstos mintys bus aptariamos posėdžiuose ir pagal galimybes politikai žadėjo prisidėti prie jų sprendimų. Ką gi, E. Rinkevičiaus pavyzdys, pasirodo, užkrėtė. Belieka tikėtis, jog tiek vienų, tiek kitų politikų vizitai duos vaisių. Galbūt šiuo pavyzdžiu paseks ir kiti tarybos nariai...