
Net vaikai žino, kad angelai yra Dievo siųstos būtybės, vaidinančios labai svarbų vaidmenį žmonių gyvenime, nes daugelis vaikystėje girdėtų istorijų pasakoja apie gerus jų darbus, padarytus žmonijos labui. Angelas vykdo Dievo valią ir eina šalia žmogaus, kaip ištikimiausias bendrakeleivis. Ekstrasensai tvirtina, kad mus saugantys angelai lydi per daugelį gyvenimų, per visus sielos kelionės etapus, vedančius dvasinio nušvitimo link.
Pasakojimus apie tai, kad angelai iš tiesų egzistuoja, galima sutikti daugelyje Evangelijos puslapių. Jie dalyvauja ir stebuklingame Jėzaus Kristaus atėjime, pirmiausiai Mergelei Marijai pranešdami apie Dievo sūnų, po to piemenims paskelbdami džiugią žinią apie Atpirkėjo gimimą. Angelai skelbė mūsų Viešpaties Prisikėlimą amžinajam gyvenimui, ir palydėjo Jį žengiant į Dangų.
Nors katalikų bažnyčia moko, kad angelai – tai Dievo sutvertos dvasinės būtybės, neturinčios žmogiškojo kūno, ir todėl mes negalime jų matyti, tačiau ne vienas jaučiame jų buvimą mūsų gyvenime. Yra žmonių, ne tik matančių gerus angelų darbus, bet ir kasdien su jais bendraujančių. Tereikia juos įsileisti į savo širdis, o gal tiesiog įsiklausyti, ką jie šnibžda į ausį, nuo ko bando apsaugoti. Juk ne vienas esame pastebėję, kad tik kažkokio atsitiktinumo dėka vos per plauką išvengėme žūties ar didelės nelaimės. Kam nėra buvę, kad, važiuojant automobiliu, Tamsos jėgos sukuria tokią situaciją, kai tik angelo dėka išvengi nelaimingo įvykio?
Sakoma, kad angelai nepamiršta ir žmogaus sielos, įkvepia jai jėgos ir tvirtybės, o dvasine paguoda gali palengvinti skausmą kiekvienos nelaimės atveju. Jie sugeba pašalinti ir kai kurias kliūtis dvasinio tobulėjimo kelyje. Tačiau, jei nutiko nelaimė, žinokite, kad ne angelas nespėjo padėti, o tiesiog taip turėjo atsitikti. Kai kurių dalykų negalime išvengti. Tai priklauso nuo mūsų vidinės švaros ir elgesio su aplinkiniais žmonėmis. Daug ką norėtume nutylėti, tačiau nuo savo karmos nepabėgsime ir jos teismo neišvengsime.
Iš senų laikų yra išlikę daugybė maldų ir padėkų savo angelui sargui. Jas galime kartoti ir šiandien, dėkodami už jo pagalbą ir draugystę. Jei nežinote kitokių maldų, į savo angelą galite kreiptis ir savais žodžiais: „Angele sarge, saugok mane kiekviename žingsnyje, kad būčiau vertas tavo meilės, dangiškos draugystės ir nuolatinės apsaugos! Amen.“ Svarbiausia, būkite nuoširdūs sau, o jis ras būdų, kaip jums pagelbėti ir nukreipti teisingu keliu.
Yra toks gražus pasakojimas apie žmogaus ir angelo bendrystę, kurios šiuo Advento laikotarpiu negaliu nutylėti. Kai Dievas sutiko žmogui parodyti jo gyvenimo kelią, šis pamatė, kad visada ir visur jį lydėjo angelas sargas. Įmintos viena šalia kitos pėdos rodė, kad jie visuomet ėjo kartu. Tačiau žmogus pastebėjo, kad sunkiausiomis jo gyvenimo akimirkomis žemėje teliko įmintos tik vienos pėdos. „Na va, taip ir maniau, Viešpatie, kai man buvo sunkiausia, aš likdavau vienas!“, - priekaištavo žmogus. O Dievas ramiai jam atsakė: „Tu klysti. Ten ne tavo pėdos, o angelo. Kai tau buvo sunku, jis tave nešė ant rankų.“
Šiandieniniame technologijų pasaulyje sunku įvertinti angelo sargo vaidmenį mūsų gyvenime. Pirmiausiai iš viso sunku patikėti: yra jis ar ne. Tačiau vien žinojimas, kad yra būtybės, kurios kiek galėdamos rūpinasi kiekvienu iš mūsų, suteikia papildomo pasitikėjimo savimi. O pasitikėjimas, suteikiantis ramybės pojūtį, vaidina žmogaus gyvenime labai svarbų vaidmenį. Šv.Kalėdų laukimo laikotarpiu žmonės tarsi susivienija su angelais, siekdami pradžiuginti kitų širdis ir gerumo šviesa išblaškyti tamsą, kad nei viena siela neliktų pamiršta. Apsidairykite, aplinkui vieni stebuklai. Matykite juos ir darykite.
Asta Gvildienė