Nereikėtų žavėtis visiems gerai žinomo Prancūzijos imperatoriaus ir žymaus karvedžio Napoleono Bonaparto istoriniuose šaltiniuose aprašomu, rodos, neįtikėtinu gebėjimu mėnesių mėnesiais miegoti keturias - penkias valandas per parą ir visada jaustis labai darbingu bei žvaliu. Miegas jam atrodė, kaip kažkas ne visai reikalingas, daugiau prabangos dalykas, kurio galima išvengti arba net sutaupyti laiko. Pabandę tokį taupymą, greitai pastebėsime, kad tokiu elgesiu daugiau prarandame negu laimime: trūksta energijos, sumažėja darbingumas, pablogėja savijauta.
Dažnas žmogus pastebi, kad miego trukmė - tai ne vienintelis jo kokybės rodiklis. Net ir ilgas, tačiau paviršutiniškas miegas nesukelia daug pasitenkinimo. Atsibudę ryte jaučiamės labiau nuvargę negu vakare, atsikeliame nepailsėję. Miego sutrikimai – gana plačiai paplitusi mūsų laikmečio problema. Gydytojų teigimu, vis daugiau suaugusiųjų kenčia nuo miego sutrikimų. Užmigti trukdo ne tik naktiniai košmarai, neramios mintys, depresinė ar stresinė organizmo būsena, bet ir žalingi įpročiai.
Jei žmogus visą dieną piktnaudžiauja kava, alkoholiu ar cigaretėmis, tai vakare įaudrinta jo nervų sistema niekaip negali pereiti į atsipalaidavimo ir ramybės būseną. Tuomet paprastos priemonės užmigti gali jau nebepadėti. Daugeliu panašių atvejų tiesiog būtina pakeisti savo gyvenimo būdą. Kitaip problemos neišspręsime.
Optimali miego trukmė turi teigiamą poveikį žmogaus organizmui, nes suteikia jam gyvenimo jėgos – kosminės energijos, kuri yra visų mūsų veiksmų pagrindas. Tiesa ta, kad energijos galime gauti tik dviem būdais – miegodami ir medituodami. Todėl reikėtų sau pripažinti, kad miegant mažiau nei 8 valandas, išsimiegoti neįmanoma. Kodėl? Paprastas atsakymas: Ajurvedos specialistai teigia, kad iki 24 valandos ilsisi žmogaus protas, o vėliau - tik fizinis kūnas. Būtent todėl taip svarbu atsigulti miegoti anksčiau, bent 22 valandą, ir duoti savo protui pailsėti.
Vertėtų nepamiršti, kad žmogaus smegenys dresūrai nepasiduoda – kūnas ilsėsis tiek, kiek jam reikia ir priversti jo miegoti ilgiau neįmanoma. Klaidinga manyti, kad po sunkios darbo savaitės šeštadienį miegodami iki pietų labai pailsėsime. Tai tik sujaukia mūsų miego režimą. Šeštadienio vakare jau laiku nebeužmigsime, todėl ir sekmadienį pramiegosime iki pietų, o sekmadienį ir vėl gulsimės vėliau. Rezultatas - pirmadienį teks anksti keltis į darbą ir visą dieną vargins žiovulys bei mieguistumas. Taigi, taisyklė paprasta – norėdami išsimiegoti, turime ne ilgiau miegoti, o vakare gultis vos pajutus malonų nuovargį. Tad geriau nebandykite rungtyniauti su gamta – vis tiek būsite nugalėtas. Vertėtų susidraugauti su savo organizmu, užtikrinti tinkamą režimą ir už tai bus atlyginta - pagerės sveikata, savijauta ir darbingumas.
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad miegodamas žmogus pereina dvi pagrindines miego fazes – lėtąją ir greitąją. Lėtojo miego metu esame visiškai atsipalaidavę ir giliai įmigę, o greitojo miego metu – sapnuojame sapnus, kurie mūsų gyvenime atlieka daug svarbesnį vaidmenį nei buvo manoma iki šiol. Mūsų sapnai yra tarsi antrasis gyvenimas, kuriame patiriame daug naujų išgyvenimų. Jie suteikia informacijos apie mums svarbius dalykus, padeda išspręsti seniai kankinusias problemas ar net perspėja apie gresiančias nelaimes.
Sapnų terapeutai teigia, kad smegenys nuo pat pirmųjų miego minučių ima apdoroti sukauptą informaciją. Jei ji neigiama – tai ir sapnų turinys būna emociškai sunkus. Paryčiui, kai jau darbas atliktas, sapnai tampa šviesesni. Tačiau neskubėkime ieškoti sapnininkuose, ką jie reiškia, nes kiekvienas sapnas yra susijęs su konkretaus žmogaus patirtimi, pasaulėžiūra ar gyvenimo įvykiais. Todėl vienintelis ir geriausias sapno aiškintojas – tai pats sapną susapnavęs žmogus. Gilindamasis į savo sapnus ir jų reikšmę jis gali tobulėti ir atrasti tinkamiausius atsakymus į iškilusius klausimus.