Sapnai – mūsų sielos kelionės

Sapnai – vienas iš mįslingiausių žmogaus gyvenimo reiškinių, glaudžiai susijusių su realybe. Mūsų pasąmonė sapnuose perteikia numatomus įvykius tam tikrais pavidalais, siužetais, simboliais. Patys seniausi šventraščiai – Vedos aiškina, kad sapnai - tai savotiška mūsų plevenančios sielos kelionė po šalia esantį paralelinį pasaulį, galimybė aplankyti norimus Žemės kampelius ar net kitas mūsų Visatoje esančias planetas. Atrodo neįtikėtina, tačiau minties akimirksniu sapnuodami galime atsidurti tolimiausiame pasaulio krašte.

Prisiminimai apie sapnus yra saugomi žmogaus pasąmonėje, tačiau kartais nutinka ir taip, jog  jie prasprūsta ir į sąmonės lygmenį. Yra žmonių, kurie turi vadinamąjį savo gyvenimo sapną, taip įstrigusį į sąmonę, kad emocinis jo poveikis neapleidžia visą gyvenimą, sudrumsčia ramybę ar sukelia kažkokios paslapties įspūdį, kurio neįmanoma net paaiškinti. Tai ir neleidžia žmonėms likti abejingiems susapnuotiems vaizdiniams, skatina ieškoti jų prasmės.

Senovėje sapnai buvo vieni iš pagrindinių ženklų, lemiančių žmonių elgesį, kai reikėdavo apsispręsti dėl kokių nors svarbių klausimų. Prisiminkime pranašišką Lietuvos kunigaikščio Gedimino sapną apie staugiantį geležinį vilką, kurį žynys Lizdeika išaiškino, kaip garsą apie didį  miestą. Taip kunigaikštis pastatė sostine tapusį Vilnių.

 
Senovės Babilone buvo tikima, kad geri sapnai yra sėkmės ženklas ir juos siunčia dievai, o blogi sapnai – nelaimės, kurias atneša demonai. Egiptiečiai sapnus laikė dievų siųstomis žiniomis ir apsilankymais kituose pasauliuose, o faraonų sapnams buvo teikiamas ypatingas dėmesys. Juos skirstė į  įspėjimus apie nelaimes ar sėkmę, dievų reikalavimus atlikti tam tikrus veiksmus bei sapnus kaip ritualų rezultatus. Aleksandras Makedonietis turėjo asmeninį aiškiaregį, kuris išaiškindavo visus didžiojo karvedžio sapnus, o imperatorius Augustas net išleido įstatymą, kad jei kas nors susapnuos sapną apie valstybę, jis turi būti papasakotas visiems gyventojams turgaus aikštėje.

Kinijoje ir Indijoje aiškinant sapnus daugiausiai buvo remiamasi tuo metu naudotais simboliais, tačiau ne mažiau svarbu buvo tai, kuriuo nakties metu sapnas susapnuotas, ir atsižvelgiama į sapnavusio žmogaus charakterio savybes. Vedose minima ir tai, kad jeigu žmogus pažadinamas staiga ir labai netikėtai, siela gali nespėti sugrįžti į kūną, ir žmogus gali numirti.

Apie sapnus kalbama Biblijoje – Senajame ir Naujajame Testamente, tačiau požiūris į juos gana prieštaringas. Vieni sapnai tampa reikšminga istorijos dalimi, o kitur randamas nurodymas: „Sapnais netikėk“. Tačiau ir senovėje, ir mūsų dienomis tikima, kad gebėjimas aiškinti sapnus – tai Dievo dovana ir ne kiekvienas gali būti sapnų aiškintoju. Juk negalima tikėti kiekvienu, kas šiandien skelbiasi aiškiaregiu, būrėju ar parapsichologu.

Iš tiesų, požiūris į sapnus yra įvairus. Vieni sapnus laiko ateities pranašystėmis. Kiti mano, kad jie -  beprasmiai. Treti tiki, kad  tai ženklai, iš kurių galima geriau suprasti gyvenimo situaciją ir realizuoti savo galimybes. Ketvirti sako, kad jie - tiltas tarp gyvenimo žemėje ir nežemiškų pasaulių, kur galima susitikti su mirusiais ar dieviškomis būtybėmis.

Sapno metu visa, kas sukaupta būdraujant, susijungia į visumą, kaip išsamus vaizdas, kurį galima išaiškinti. Pasak Vedų žinovo Anantaros das, kiekvienas žmogus gali išmokti suprasti paslėptas sapnų prasmes, susikurti savo sapnininką ir atskirti pranašiškus sapnus nuo visiškai nereikšmingų. Tik reikia nemažai pastangų, kantrybės ir laiko. „Tiesiog šalia lovos reikia turėti sąsiuvinį ir nuolat užrašinėti, ką sapnavo, kada sapnavo, ką jautė, kad po to galėtų išanalizuoti sukauptą informaciją“, - mokė jis.

Vedose išskirti net devyni sapnų šaltiniai. Sapnuojama tai, kas išgirsta, pamatyta ar pergyventa per praėjusią dieną, kas sukėlė rūpesčių, sutrikdė natūralią  žmogaus būseną, taip pat sapnai, parodantys žmogaus prigimtį. Jie gali būti geri arba blogi, tačiau nereikėtų į juos kreipti dėmesio, nes jie neišsipildys. Sapnai, atnešantys žinias iš angelų, šventųjų ar kitų dieviškųjų būtybių, kylantys iš nuodėmių arba gaunami už nuopelnus, kai gyvenama dėl kitų taip pat būna geri arba blogi, tačiau labai greitai išsipildo.

Anantaros das teigimu, nevertėtų kreipti dėmesio į sapnus, susapnuotus dienos metu, gal net ir po keletą kartų. Jie neišsipildys. Sapnai, matyti pirmoje nakties pusėje (t.y. iki 24 val.), išsipildo metų laikotarpyje. Per pusę metų išsipildys sapnai, susapnuoti nuo 0 iki 1 val., per tris mėnesius – nuo 1 iki 2 val., per vieną mėnesį – nuo 2 iki 3 val., per 10 dienų nuo 3 iki 5 val., o saulei tekant matyti sapnai išsipildys tą pačią dieną. Vedose rašoma, kad pabudus po gero sapno ir norint, kad jis išsipildytų, reikia daugiau neužmigti, o susapnavus blogą sapną, atvirkščiai, reikia užmigti, kad jis pasąmonėje užsiklotų kitu sapnu, pasistengti užmiršti ir niekam nepasakoti.

Labai svarbu pernelyg nesureikšminti savo sapnų ir tikėti jais be fanatizmo. Šiaip ar taip, pranašiškas sapnas – tai ne galutinis nuosprendis, o tik viena iš ateities galimybių, kurią visada įmanoma pasukti palankesne linkme. Todėl, kad ir ką susapnuotume, mūsų likimas - mūsų pačių rankose!