Mantra – sanskrito kalba parašytų garsinių skiemenų seka, tariama pašnibždomis, balsu, giedant arba mintyse keliolika ar dar daugiau kartų. Ji yra indiškos ir apskritai rytietiškų religinių praktikų dalis, tačiau šiandien vis dažniau naudojama dėmesio sutelkimui ir tam tikrų savybių ugdymui. Mantras kaip maldas galima kartoti tiek grupėje, tiek pavieniui, tiek pritariant muzikos instrumentui, tiek visiškoje tyloje. Svarbiausia - vieningas proto, sielos ir kūno atsidavimas mantros virpesiams.
Pasak astrologės Nijolės Gabijos Wolmer, mantra suteikia lengvai pasiekiamą galimybę panirti į visai kitokį, neįprastą, nepažįstamą ir todėl viliojantį pasaulį, kuriame galima pajusti naujos, nepažintos energijos antplūdį, priartėti prie Dieviškosios sąmonės. Mantros kartojimo tikslas – išlaisvinti mentalinę energiją, garbinti Dievą. Todėl ne veltui vienos iš pačių seniausių mantrų buvo aukojimo formulės ir ajurvedos maldos. Ir šiandien jos gali būti naudojamos, kaip užkeikimo priemonė – sauganti nuo gyvačių, demonų ar kitų būtybių. Ne ką kita, o mantrą Dvasinis mokytojas (guru) paprastai suteikia savo mokiniui po įšventinimo. Ji turi būti laikoma paslaptyje, nes yra pats didžiausias tikinčiojo dvasinis turtas.
Tiesą sakant, žmogui, kuris pirmą kartą prisiliečia prie mantrų pasaulio, tuo labiau, jei šiam prisilietimui vadovauja dvasinis mokytojas, jei jis gauna mantrą per įšventimą, gali pasirodyti, jog jo gyvenime ir sąmonėje vyksta tai, ko niekada anksčiau nejautė - energetinis, prasminis, informacinis sprogimas, naujo pasaulio susikūrimas, galbūt net nušvitimas, malonė ar palaiminimas, stebuklas, kažkas neįtikėtino, ko neįmanoma paaiškinti žodžiais. Tačiau reikia suprasti, jog tam, kad galėtų įvykti tokia stipri reakcija mūsų sąmonėje ir pasąmonėje, turi būti tam tikri ankstesni Sielos įdirbiai praeituose gyvenimuose. Būtent todėl prisilietimo prie mantrų pasaulio metu sąmonėje tiesiog atsigamina, kas buvo sukaupta anksčiau, o mantros kartojimo dėka visa prisimenama.
Mantros kartojimo dėka į savo gyvenimą pritraukiame didžiulę energetinę jėgą. Net jeigu atrodo, kad kalbant mantrą jokios reakcijos nėra, net jeigu pradžioje manote, jog niekas nevyksta, neabejokite - tikrai vyksta. Tiesiog, kol kas jums trūksta jautrumo ir gebėjimų pajausti subtilų, nematerialų mantros poveikį. Jei tik teisingai tariate garsus (tarimą galite pasitikrinti www.youtube.com), jų poveikis pasireiškia labai greitai.
Pradėkite nuo OM arba AUM mantros. Tai pradžių pradžia. Tai švenčiausias Visatos garsas, laikomas visų senųjų mantrų pagrindu. Pavyzdžiui, viena iš žinomiausių Tibeto mantrų - OM MANI PADME HUM padeda išsilaisvinti nuo paklydimų, neišmanymo ir pasimetimo. Tai išminties ir atjautos mantra. OM – apvalo kūną, MA – apvalo kalbą, NI – apvalo protą, PAD – apvalo emocijas ir jausmus, ME – apvalo pasąmoninį sąlygotumą, HUM – išvaduoja iš nežinojimo. Kiekvienas mantros skiemuo padeda pasiekti Nušvitimo būseną.
Šiuo metu vis dažniau ir Vakarų Europos šalyse girdimas MOOLA MANTROS kartojimas. Tai raktas, galintis atverti visas duris dvasinio tobulėjimo link. Ji suteikia didžiulę ramybę, besąlygišką meilę ir neriboto džiaugsmo pojūtį, apjungia mūsų viduje esančius moteriškąjį ir vyriškąjį pradus. Ji pasireiškia kaip Aukščiausia Visatos energija, apgaubta Dieviškąja šviesa. Giedoti šią mantrą – tai tas pats, kaip kartoti vardą. Kai jūs kviečiate vardu žmogų, jis ateina, ir jūs jaučiate jo buvimą šalia, tokiu pat būdu, kalbant MOOLA MANTRĄ, jaučiate, kaip jus apsupa Dieviškosios energijos jėga.
GAYATRI MANTRA – viena iš pačių seniausių, švenčiausių ir galingiausių Vedų mantrų. Tai universali malda, kartojama saulei tekant ir leidžiantis. Praktikuojantys tiki, kad šios mantros kartojimas nukreipia mintis prie išminties šaltinio ir suteikia nušvitimą per Dieviškąją šviesą. Ji dar vadinama Visatos Meilės mantra kūnui ir sielai, išsklaidanti bet kokią tamsą.
Labai svarbu suvokti, jog mantrų praktika - kaip ir kiekviena stipri, efektyvi dvasinė praktika - ne tik suteikia naujos energijos, suvokimų, galių, bet kartu formuoja ir pokyčius sąmonėje, asmenybėje, gyvenime. Nieko keisto, jei kažkas staiga ima atrodyti pasenę, nebepakenčiama, atgyvenę. Svarbu suvokti, jog į jūsų gyvenimą atėjo permainos. Žengiate į priekį – keičiatės patys, keičiasi aplinka. Natūralu, jog seni pažįstami, draugai, kurie nepraktikuoja to paties, ką praktikuojate jūs, ima mažiau jus suprasti, tarsi nutolsta, atrodo nebeįdomūs, o santykiai, pokalbiai su jais tampa beprasmiai ir tušti... Tai natūralūs, su pokyčiais bei evoliucija susiję procesai. Reikėtų nesibaiminti ir visa tai palikti natūraliai tėkmei, nesistengiant išlaikyti to, ko jau galbūt neįmanoma pakeisti.
Asta Gvildienė
Aušra iš Valenčių:
