Trečiadienį Zyplių dvaro restorane „Kuchmistrai“ susibūrė 17 šalies rajoninių ligoninių vadovai, priklausantys Lietuvos ligoninių asociacijai (LLA). Šis susitikimas buvo skirtas rimtai diskusijai, siekiant įvardyti tikrąsias sveikatos sistemos problemas ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų išsaugoti kokybiškas medicinos paslaugas regionuose.
LLA prezidentas, Jonavos ligoninės vadovas Gediminas Ramanauskas padėkojo Šakių ligoninės vadovui Ignui Sadauskui už galimybę susitikti būtent mūsų rajone. Jis iškart išskyrė svarbiausius klausimus, dėl kurių ir susitelkė rajoninės ligoninės: tai rūpestis, kaip subalansuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą, kad būtų dengiamos realios gydymo įstaigų sąnaudos, taip pat siekis, kad rezidentai galėtų atlikti praktiką ne tik universitetinėse, bet ir regioninėse ligoninėse ir kad būtų užtikrintos vienodos taisyklės tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui, o pacientai visoje Lietuvoje gautų vienodai prieinamas paslaugas.
„Matome, kad problemos regionuose nėra pavienės – jos sisteminės. Todėl norime ne tik reaguoti, bet ir patys teikti sprendimus, grįstus faktais, dalyvauti teisėkūroje“, – kalbėjo G. Ramanauskas, ragindamas kolegas veikti išvien ir leistis į konstruktyvų dialogą su ministerijomis bei Seimo Sveikatos reikalų komitetu.
Asociacija vienija per 30 gydymo įstaigų. Trečiadienį Zypliuose susirinko 17 atstovų, su kuriais Šakių ligoninės vadovas Ignas Sadauskas (stovi) dalijosi įspūdžiais iš stažuotės Ukrainoje. D. Pavalkio nuotr.
Neatitinka realybės
Daugiausia diskusijų kilo dėl finansavimo sistemos, kuri, kaip pripažino vadovai, šiandien nebeatspindi tikrųjų išlaidų. Dauguma ligoninių veikia nuostolingai, o metų pabaigą pasitiks „skęstančio laivo“ režimu. Yra ligoninių, kurių deficitui padengti reikėtų apie 15 milijonų eurų. Kaip komentavo I. Sadauskas, Šakių ligoninės finansinis rezultatas, kaip ir daugelio kitų ligoninių, šiuo metu yra neigiamas, tačiau vadovas tikisi, kad iki metų galo pavyks pasiekti teigiamą pajamų ir sąnaudų balansą.
Asociacijos nariai įvardijo, kad problemos šaknys slypi paslaugų įkainių skaičiavimo metodikoje. Pasak vadovų, kai kurios realios sąnaudos (pavyzdžiui, savivaldybei priklausančio turto nusidėvėjimas ar infrastruktūros priežiūra) apskritai neįtraukiamos į skaičiavimus. Todėl net ir efektyviai dirbančios įstaigos „popieriuje atrodo kaip skolininkės“.
„Šiandien mums siūloma parengti planus, kaip išlipti iš minuso. Bet problema ne planuose, o sistemoje. Tai ne pavienių ligoninių neūkiškumas, o visos šalies sveikatos politikos trūkumai“, – akcentavo diskusijos dalyviai, kurie aiškiai pabrėžė, jog būtina iš esmės peržiūrėti paslaugų kainodarą. Ji turėtų būti skaičiuojama remiantis faktine savikaina, įtraukiant visas reikalingas išlaidas. Be to, įkainių modelis turi atspindėti regioninių įstaigų specifiką – mažesnes apimtis, didesnius kaštus, bet ne mažesnę vertę pacientui.
Diskutuota apie klasterius, pabrėžiant, jog viską matuoti reikėtų ne lentelėmis, o žmonių poreikiais. Ligoninių vadovai sutartinai kalbėjo, kad reikia grįžti prie paprasto klausimo – ar žmogus savo rajone gali gauti reikiamą pagalbą?
Galimybė stiprinti regionus
Dar vienas susitikimo akcentas buvo gydytojų rezidentūros klausimas. Šiuo metu didžioji dalis jaunųjų medikų praktiką atlieka tik universitetinėse ligoninėse. LLA siūlo įteisinti galimybę rezidentams įgyti praktinių kompetencijų ir regioninėse ligoninėse, jei šios turi reikiamą įrangą, specialistus ir infrastruktūrą. Asociacijos parengtas siūlymas jau pasiekė Seimo Sveikatos reikalų komitetą. Tikimasi, jog artimiausiu metu atsiras darbo grupė, kuri detaliai peržiūrės rezidentūros reglamentą ir leis regionams tapti lygiaverčiais partneriais gydytojų rengimo sistemoje.
Trečiasis nerimą asociacijos nariams keliantis klausimas – konkurencijos balansas tarp viešųjų ir privačių įstaigų. Regionuose ligoninės privalo užtikrinti 24 valandų parengtį, laikytis kolektyvinių sutarčių, turėti budėjimų tinklą, privačiam sektoriui tokie reikalavimai netaikomi. Iš įvairių ligoninių atstovų lūpų nuskambėjo mintis, kad „mes gydome sunkiausius pacientus, o jie renkasi pelningiausias paslaugas“. Kai tokios sąlygos, tai viešasis sektorius tampa vis labiau priklausomas nuo politinės valios, kalbėjo svečiai, o jei valstybė siekia skaidrumo ir efektyvumo, tai ir įkainiai, kontrolė bei atsakomybės turi būti vienodos tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui.
Patirtys Ukrainoje ir inovacijos
Be svarbiausių to susitikimo temų, I. Sadauskas su kolegomis pasidalijo dar gana šviežiais įspūdžiais iš karo niokojamos Ukrainos. Misijos Ukrainoje metu jam teko pasigilinti į stabilizacijos punktų darbą, jų dislokavimo, įrengimo ypatumus, pačiam dalyvauti kasdieniuose procesuose. Todėl jo skaidrėmis iliustruotas pranešimas buvo lydimas iki šiol jau ne kartą girdėtų pasvarstymų – sveikatos sistema yra gynybos sistemos dalis, tačiau, deja, Lietuvos ligoninės kol kas yra pasiruošusios dirbti tik civilinio gyvenimo, bet ne karo sąlygomis. Vėliau buvo pristatytos ir medicinos inovacijas, kai pasitelkiami dirbtinio intelekto sprendimai.
Susitelkę dėl pokyčių
Lietuvos ligoninių asociacija šiuo metu vienija daugiau kaip 30 šalies gydymo įstaigų vadovų. Organizacija buvo įkurta dar 2001 m., tačiau tik prieš pusmetį atgimė naujai. Per pastaruosius mėnesius buvo surengtas ne vienas susitikimas, patvirtinti nauji įstatai, įteisinta kadencijų sistema ir sustiprinta komunikacija su valstybės institucijomis. Kaip apibendrindamas kalbėjo G. Ramanauskas, asociacija siekia užtikrinti teisingą, stabilų ir skaidrų ligoninių finansavimą, pritraukti gydytojus į regionus, siekti vienodų paslaugų standartų ir skatinti inovacijas. Zypliuose taip pat nuskambėjo aiški žinutė – rajoninės ligoninės nori gyvuoti ir yra pasiryžusios kalbėti garsiai, tapti sveikatos politikos formavimo dalimi.
„Jeigu mes laikysimės stipriai, tai išsilaikysime. Dabar žaidimas vyksta didžiųjų rankose, bet Lietuva – tai ne tik Vilnius ir Kaunas. Norime, kad sprendimai būtų priimami ir remiantis tuo, kaip gyvena regionai“, – baigdamas kalbėjo LLA prezidentas G. Ramanauskas.
Artūras iš Šakių:
