Pastaruosius porą metų anksčiau mažėjęs savižudybių skaičius Lietuvoje vėl augo, pernai nusižudė 566 asmenys. Ši problema ne mažiau aktuli ir Šakiuose. Tad šia tema ir kalbamės su Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro savižudybių prevencijos koordinatorė Kristina Damijonaitiene – kaip atpažinti ir padėti?
„Žmonės, galvojantys apie savižudybę, nori ne mirti, bet pasitraukti iš skausmingos gyvenimo situacijos. Dažniausios savižudybės priežastys: finansiniai sunkumai, depresija, netektys, patyčios, nutrūkę santykiai, ligos, priklausomybės, vaikystės traumos, ankstesni bandymai žudytis“, – sako K. Damijonaitienė ir priduria, kad dažnai žmonės, galvojantys apie savižudybę, slepia savo jausmus, tačiau dažniausiai rizikos ženklus vis tiek galima įžvelgti.
„Verta atkreipti dėmesį, jei žmogus kalba, kad „mirtis būtų geriausia išeitis, „vis tiek nieko nepakeisiu“, „mano gyvenimas beprasmis“, „be manęs jums bus lengviau“, „negaliu vienas to ištverti“, ir bet kokiais kitais žodžiais kalba apie mirtį ar savižudybę, – sako K. Damijonaitienė. – Reiktų atkreipti dėmesį ir į žmogaus nuotaikas – nerimastingumas, pyktis, kaltė. Jeigu žmogus atsiriboja nuo mėgstamų veiklų, išdalija asmeninius daiktus, nesirūpina išvaizda, lanko artimuosius, siekdamas atsisveikinti, padidina psichoaktyvių medžiagų vartojimą.“
Tad kaip sau padėti? K. Damijonaitienė rekomenduoja pasikalbėti su kuo nors apie savo išgyvenimus, paskambinti emocinės paramos linijos telefonu, kreiptis į sveikatos specialistus.
„Vienas skausmingas gyvenimo įvykis gali tik paskatinti mintis apie savižudybę, tačiau niekada nėra jų priežastimi. Žmogus tuo metu patiria daugiau skausmo nei gali pakelti. Laiku suteikta tinkama pagalba gali padėti žmogui įveikti patiriamus sunkumus bei skausmą ir tuomet mintys apie savižudybę ims nykti, – kalba savižudybių prevencijos koordinatorė. – Net vienas nuoširdus pokalbis gali sumažinti savižudybės grėsmę. Nereikia būti specialistu, kad pasidomėtum artimojo sveikata, pasikalbėtum su žmogumi apie savižudybę.“
Pasak K. Damijonaitienės, jeigu žmogus negalvoja apie savižudybę, tiesus klausimas apie tai tikrai nepaskatins nusižudyti.
„Tiesiai paklausk, ar žmogus galvoja apie savižudybę. Paprašyk jo pasidalinti, kodėl kyla tokių minčių. Be abejo, pasiūlyk ir padėk susirasti specialistą. Ir dar – neprisiimk visos atsakomybės vienas, pasitelk į pagalbą artimuosius, specialistus – drauge bus lengviau įkalbėti žmogų ieškoti pagalbos“, – pataria K. Damijonaitienė.
D. Pavalkio nuotr.
Kaip teigia specialistai, viena savižudybė paveikia nuo 5 iki 15 aplinkinių – šeimos narių, draugų, kaimynų, bendradarbių. 2024 m. Lietuvoje šią skaudžią netektį išgyveno beveik 8,5 tūkst. artimųjų. Tačiau daugeliui jų vis dar trūksta drąsos kalbėti apie tai, ką išgyvena – savižudybės tema mūsų visuomenėje tebėra stigmatizuojama. Pasak K. Damijonaitienės, nusižudžiusio artimuosius dažnai kamuoja kaltės jausmas: „Ar galėjau tam užkirsti kelią?“, „Kokio ženklo nepastebėjau?“, dažnai artimieji ieško savižudybės priežasties keldami klausimą – „Kodėl?“
„Artimiesiems yra reikalinga pagalba tiek iš šeimos narių, tiek iš psichikos sveikatos specialistų, bendruomenės narių. Padeda atsitiesti bendravimas su kitais nusižudžiusiųjų artimaisiais savitarpio grupėse“, – sako pašnekovė.
Lapkritis – vyrų sveikatos mėnuo. Pasak K. Damijonaitienės, nors gali atrodyti, kad vyrai rečiau patiria emocinius sunkumus, realybė dažnai yra kur kas sudėtingesnė.
„Psichikos sveikatos iššūkiai tarp vyrų neretai lieka nepastebėti, o kartais išryškėja tik sunkiausiose situacijose – susidūrus su priklausomybėmis ar savižudybės grėsme“, – sako K. Damijonaitienė.
Nepaisant to, kad per 10 metų vyrų savižudybių rodiklis sumažėjo, 2024 m. tarp nusižudžiusiųjų asmenų 81 proc. vyrų.
„Kreiptis pagalbos, pasikalbėti, skirti laiko sau – tai drąsus sprendimas ir tikras vyriškumo įrodymas“, – įsitikinusi Visuomenės sveikatos biuro specialistė.
Higienos instituto duomenimis, 2024 m. dėl savižudybių netekome 566 asmenų (2023 m. – 562, o 2022 m. – 527) ir pagal šią statistiką esame vieni iš antilyderių Europos Sąjungoje. Lyčių skirtumai Lietuvoje irgi išlieka ir yra labai akivaizdūs: 2024 m. nuo tyčinių susižalojimų mirė 461 vyras ir 105-ios moterys.
Lyginant 2024 m. su 2023-iaisiais, Šakių rajono savivaldybėje skaičiai yra padidėję. Pavyzdžiui, rajone nuo tyčinių susižalojimų mirė septyni asmenys (visi vyrai), o 2024 m. – jau aštuoni (vienas mieste ir šeši kaimo vietovėse). Pagal amžiaus grupes pasiskirstė taip: po vieną asmenį priklausė 20–24 metų bei 25–29 metų amžiaus grupėms, du asmenys buvo 40–44 metų amžiaus, dar du – 45–49 metų amžiaus ir vienas asmuo priklausė 55–59 metų amžiaus grupei.
Anot. K. Damijonaitienės, siekiant mažinti savižudybių skaičių ir gerinti visuomenės psichikos sveikatą šie duomenys pabrėžia būtinybę stiprinti psichikos sveikatos paslaugas, ypač kaimo vietovėse ir tarp vidutinio amžiaus vyrų.
K. Damijonaitienės teigimu, teikiant pagalbą savivaldybės lygiu labai svarbu bendradarbiauti skirtingų sričių specialistams, keistis informacija, ką ji pasitarimo metu skatino daryti ir seniūnus. Jos, kaip savižudybių prevencijos koordinatorės, pareiga irgi stebėti bei tobulinti pagalbos algoritmą ir bendradarbiavimą, organizuoti pagalbą artimiesiems, didinti savivaldybės gyventojų informuotumą apie pagalbos galimybes, organizuoti visuomenės švietimo veiklas savižudybių ir tyčinio žalojimosi prevencijos klausimais.
Specialistė primena, kad visuomenės sveikatos biuras teikia nemokamas psichologo konsultacijas, organizuojamos savitarpio pagalbos grupės nusižudžiusiųjų ir bandžiusių žudytis asmenų artimiesiems.
Lapkričio 21 ir gruodžio 16 dienomis Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure vyks baziniai savižudybių prevencijos mokymai. Dėl mokymų galima kreiptis į koordinatorę K. Damijonaitienę:
Jei jauti, kad susitvarkyti su emocijomis pernelyg sunku, gali kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Taip pat galima skambinti į emocinės pagalbos linijas:
Vyrų linija tel. +370 670 00 027
„Nelik vienas“ tel. +370 604 11 119
Vilties linija tel. 116 123
Jaunimo linija tel. +370 800 28 888
Donatas iš Slavikų:
