Praėję metai Šakių ligoninei, pasak jos vadovo Igno Sadausko, prabėgo kasdienių darbų ritmu – kartu su būtinais atsinaujinimais ir nuolatiniu balansavimu tarp augančių reikalavimų bei juos nepasivejančių finansinių galimybių, tarp politinių deklaracijų ir tikrosios ligoninių kasdienybės. Šias nuotaikas sustiprino ir Jonavoje metų pradžioje surengta pirmoji Lietuvos ligoninių asociacijos metinė konferencija, subūrusi daugiau kaip trisdešimties šalies ligoninių vadovus, tarp jų – ir Šakių ligoninės direktorių I. Sadauską.
Konferencijoje kalbėta apie praėjusių metų rezultatus, 2026-ųjų finansavimo perspektyvas, viešojo ir privataus sektoriaus konkurenciją, žmogiškųjų išteklių krizę. Tačiau, pasak I. Sadausko, bendras vaizdas išlieka gana niūrus. Nors dialogo su Sveikatos apsaugos ministerija netrūksta, esminių sprendimų vis dar stinga.
„Reikalavimai ligoninėms nuosekliai auga – kalbama apie atlyginimų didinimą, paslaugų kokybės standartus, tačiau realaus finansinio pagrindo tam nesukuriama“, – sako jis.
Didžiausias paradoksas, anot vadovo, slypi kvotų ir įkainių politikoje. Viešai deklaruojama, kad atlyginimai turėtų augti, tačiau realūs paslaugų įkainiai kyla gerokai lėčiau, o virškvotinė veikla, kuri ankstesniais metais leido ligoninėms „išsilyginti“, praktiškai nebefinansuojama.
„Anksčiau dar galėjai laviruoti, dirbti daugiau ir taip subalansuoti biudžetą. Šiemet tokios galimybės beveik neliko“, – konstatuoja I. Sadauskas.
Ši situacija – ne pavienė. Metinėje konferencijoje išgirstos kitų ligoninių vadovų patirtys leidžia suprasti, kad daugelis regioninių gydymo įstaigų jau dirba nuostolingai. Todėl, pasak pašnekovo, tai, kad Šakių ligoninė 2025 m. užbaigė su subalansuotu biudžetu, bendrame kontekste tampa faktu, kuriuo iš tiesų galima pasidžiaugti.
Konferencijoje dalyvavusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, pasakoja I. Sadauskas, pabrėžė viešojo sektoriaus gydymo įstaigų svarbą, žadėjo, kad regionai išliks vienu iš sveikatos politikos prioritetų. Ji taip pat akcentavo bendradarbiavimo būtinybę, kviesdama ligoninių vadovus kartu ieškoti sprendimų, kaip ribotų resursų sąlygomis apsaugoti įstaigas nuo bankrotų. Tačiau, kaip pastebi I. Sadauskas, kol kas šios mintys dažniau lieka diskusijų lygmenyje: „Kalbų lygyje, atrodo, visi viską suprantame, bet kai kalba pasisuka apie biudžetą, realių sprendimų neatsiranda.“
Ne mažiau aktualus šiais, kaip ir praėjusiais metais, išlieka personalo klausimas. Slaugytojų trūkumas, apie kurį kalbėta ir konferencijoje, Šakiuose sprendžiamas kryptingai – šiuo metu devynios slaugytojo padėjėjos kelia kvalifikaciją ir rengiasi tapti slaugytojomis, pasinaudojant Europos Sąjungos finansuojamomis programomis. Tokiu būdu stiprinama komanda neapkraunant ligoninės biudžeto. Vis dėlto, kaip pripažįsta vadovas, slaugytojų poreikis nemažėja ir artimiausiais metais tik augs – tiek Šakiuose, tiek šalyje, tiek ir visoje Europoje. Nors gydytojų situacija formaliai Šakiuose lyg ir išlieka stabili, tačiau realybėje nuolatinės paieškos nesibaigia. Šakių ligoninė veikia kaip vidaus ligų rezidentūros bazė, todėl I. Sadauskas jau dairosi pirmųjų rezidentų, tačiau sako, kad regionų problema išlieka ta pati – jaunus specialistus sunku išlaikyti, eilės norinčiųjų nesirikiuoja.
Kalbant apie ūkinius darbus, 2025-ieji tapo svarbūs infrastruktūriniu požiūriu. Užbaigus Konsultacijų skyriaus atnaujinimą, dabar visas dėmesys sutelktas į penkto ligoninės aukšto renovaciją, kur planuojama įkurti Paliatyvios slaugos skyrių. Tai leis sukurti aiškesnę struktūrą ir geresnes sąlygas pacientams – modernias palatas su sanitariniais mazgais, deguonies, vėdinimo ir rekuperacijos sistemomis. Projekto vertė siekia apie pusę milijono eurų, didžiąją dalį lėšų skiriant Europos Sąjungai, prisidedant ligoninei ir savivaldybei. Ligoninės vadovas planuoja, kad darbus pavyks įgyvendinti per šiuos metus.
Kitas svarbus žingsnis – bus įsigytas deguonies generatorius.
„Tai investicija, kuri reikalinga ne tik ekstremalioms situacijoms, bet ir kasdieniam ligoninės darbui. Šiuo metu deguonis reguliariai atgabenamas, o tai brangu ir nesaugu krizių atveju. Turėdami savo generatorių būsime gerokai saugesni ir ilgainiui sutaupysime“, – įsitikinęs I. Sadauskas.
Žvelgdamas į prasidėjusių metų planus, jis prasitaria, kad ligoninei būtina stiprinti autonomiją, todėl prioritetais tampa elektros generatorius, vandens gręžinys, šilumos sprendimai ir skalbyklos atkūrimas. Pastaroji, nors reikalaujanti pradinių investicijų, galėtų sumažinti ilgalaikes išlaidas – šiuo metu ligoninė per mėnesį išskalbia apie keturias tonas skalbinių, už kiekvieną kilogramą mokėdama po du eurus.
„Aiški matematika verčia ieškoti savarankiškų sprendimų, juolab kad ir skalbyklos patalpos yra likusios nuo seniau“, – pabrėžia vadovas.
Įpusėjęs savo kadenciją, I. Sadauskas sako aiškiai sau įsivardijęs, kas šiandien yra svarbiausia ir kas realiai įgyvendinama per likusį laiką.
„Norisi rasti sprendimus, turinčius ilgalaikę vertę. O autonomija nėra vien pasirengimas diena X – tai ir racionalus, ekonomiškai pagrįstas kelias regioninei ligoninei išlikti“, – apibendrina jis.
Birutė iš Šakių:
