Asta GVILDIENĖ 2009 metų rugsėjo 1 dieną Griškabūdžio gimnazijos Barzdų pagrindinio ugdymo skyrius buvo reorganizuotas į Barzdų pradinio ugdymo skyrių. Didžiulis mokyklos pastatas liko pustuštis – darželis ir pradinukai išsitenka trijose klasėse. Pasigirdo skundų, kad apibyrėjusiu tinku ir senais mediniais langais jis tapo nepatrauklus kai kuriems čia besimokančių vaikų tėveliams.
Nuotr. Dviprasmiška kaimo mokyklėlių padėtis – viena vertus, norisi mokyklą turėti vietoje, kad kiekvienas mažųjų rytas neprasidėtų autobuse, kita vertus – ją išlaikyti labai brangu.
Nėra prasmės renovuoti
Rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Elvydo Pauliukėno teigimu, Barzdų ir kitų mažųjų rajono mokyklėlių, tapusių skyriais, išlaikymas kainuoja milžiniškus pinigus ir yra didžiausias direktorių galvų skausmas.
„Iki 2017 metų Barzdų pagrindinis skyrius dar gyvuos, o vėliau, matyt, gali jo ir nelikti. Todėl didesnio finansavimo mokyklos remontui, apšiltinimui ar langų keitimui, nenumatyta, - patikino E. Pauliukėnas. – Idealiausias variantas – perkelti mokyklą į mažesnes patalpas. Tačiau bėda, - ką su pastatu daryti? “
Be abejo, vežioti vaikus į Griškabūdžio gimnaziją pigiau, bet pasak Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo, su tuo nesutinka bendruomenė, kuri nori, kad jų mažosios atžalos būtų arčiau namų. Tačiau nuolat mažėjant žmonių, o taip pat ir vaikų, kaimiškose vietovėse išlaikyti mokyklas tampa dideliu skauduliu.
Negirdėjo, kad skųstųsi
Barzdų bendruomenės centro pirmininkė ir vienos iš rajono šeimynų mama Ilona Leleivienė tvirtino, kad nors mokyklos langai seni, o pastatas neapšiltintas, radiatoriai mokykloje visada karšti ir niekada vaikai nesiskundė, kad būtų sušalę.
„Kol mano globojami vaikai mokosi Barzduose, man ramiau. Nenorėčiau, kad jiems reikėtų važinėti į Griškabūdį. Čia mokytojos kaip mamos vaikučius gano. Esu patenkinta ir aplinka, ir ugdymo procesu, ir popamokine veikla, - atviravo I. Leleivienė. - Negirdėjau, kad bendruomenėje kas nors skųstųsi. Aišku, tėveliams patogiau būtų, jei darželis dirbtų visą darbo dieną. Jie grįždami iš darbo galėtų vaikučius pasiimti ir nereikėtų sukti galvos, kur juos dėti.“
Dviprasmiška padėtis
Griškabūdžio gimnazijos direktorius Arūnas Šalnaitis, kuris vadovauja ir Barzdų pradiniam skyriui , neslėpė, kad išlaikyti mažą mokyklėlę brangiau nei didelę. Kadangi mokinių skaičius mažėja, neapsimoka į ją investuoti, keisti langus.
„Kad mokykloje vaikai nešaltų, pamainomis dirba du kūrikai. Didelės kuro sąnaudos. Antras aukštas nešildomas, todėl siurbia šilumą iš pirmojo, - pasakojo vadovas. – Seniai siūlom čia persikelti bendruomenei, kultūros centrui, bibliotekai, tačiau eksploatacijos išlaidos tokios didelės, kad, matyt, neapsimoka.“
A.Šalnaitis tvirtino, kad visada buvo prieš mokyklų uždarinėjimą, tačiau susidaro dviprasmiška padėtis – viena vertus, norisi mokyklą turėti vietoje, kita vertus – ją išlaikyti labai brangu.
„Galėtume vaikus atsivežti į gimnaziją, - kalbėjo direktorius. – Žinoma, būtų reikalingas papildomas transportas. Tačiau, ar įsivaizduojate, ką tai reiškia mažiesiems? Kiekvienas jų rytas būtų labai ankstyvas ir prasidėtų autobuse.“
Jūratė iš Šakių:
