Praėjusį penktadienį Gelgaudiškio dvare vyko tarptautinės metodinės-praktinės konferencijos „Aktyvumo ir dėmesio bei elgesio problemų turinčių sutrikusio intelekto mokinių motyvavimas ugdymui(si) bei pozityviam elgesiui“ pirmoji dalis.

Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centro bei Jurbarko švietimo centro organizuotoje konferencijoje pranešimus skaitė ne tik psichologai, specialieji pedagogai, bet ir Heidelbergo aukštosios pedagoginės mokyklos profesorius dr. Gerd-Bodo von Carlsburg, kuriam vertėjavo psichologas, docentas, socialinių mokslų dr. Arvydas Liepuonius. Profesorius kalbėjo tema „Vaikų ir paauglių raidos sutrikimai: gydomosios pedagogikos galimybės. Vokietijos ir Lietuvos patirtis“.

Prieš Gerd-Bodo von Carlsburg pranešimą susirinkusiesiems buvo pristatytas „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centras, vaizdo įraše buvo pateikta veikla, užsiėmimai. „Šaltinyje ugdomi mokiniai, turintys intelekto (nežymaus, vidutinio, žymaus) ir/ar elgesio, emocijų sutrikimus iš visos Lietuvos. Savo kalbos pradžioje profesorius teigė, jog liko sužavėtas čia dirbančių specialistų darbu.

Vienas iš gydomosios pedagogikos tikslų – sutrikusio intelekto žmonių integraciją į visuomenę. Gerd-Bodo von Carlsburg nuomone, sutrikusio intelekto vaikai, kuriuos pavyksta integruoti į visuomenę, yra tarsi žvaigždės danguje. Gydomosios pedagogikos esminė užduotis – pagalba pedagoginėmis ir terapinėmis priemonėmis vaikams, turintiems elgesio psichinių, dvasinių, kūniškų, kalbinių pažeidimų arba sutrikimų. Profesorius teigė, kad sutrikusio intelekto vaikams yra itin svarbi terapinė aplinka, kuri juos supa.

Gerd-Bodo von Carlsburg kalbėdamas vis įterpdavo pastebėjimų apie „Šaltinį“. Pavyzdžiui, jis teigė pastebėjęs, jog centre yra paisoma vaikų savitumo, jie laikomi vertingi, o tai vaikams suteikia ryžto, pasitikėjimo savimi. Orientuojamasi į tai, kad vaikai gebėtų integruotis į bendruomenę. Gydomoji pedagogika remiasi pozityviu kreipimusi į vaiką. Norint jį sudrausminti, tai taip pat reikia daryti pozityviai. Profesorius pastebėjo, jog „Šaltinyje“ taip ir elgiamasi, už tai dar kartą pagyrė čia dirbančius specialistus.

Tėvų vaidmuo

Tiesa, Gerd-Bodo von Carlsburg teigė „Šaltinio“ veikloje pasigedęs socialinių kintamųjų, kai į veiklą bei bendravimą yra įtraukiami sutrikusio intelekto vaikų tėvai ar globėjai. Specialiojo ugdymo centro Švietimo pagalbos ir konsultavimo skyriaus vedėja, psichologė Dalia Kasperavičienė sakė, kad centre mokosi tik nedidelė dalis gelgaudiškiečių, dauguma vaikų yra atvykę iš aplinkinių rajonų.

„Jei turime galimybių, tėvus į veiklą stengiamės įtraukti. Stengiamės siekti bendrų tikslų, pateikiame jiems rekomendacijas, paaiškiname, ko siekiame, kokias užduotis jie turi atlikti, kai savaitgaliais ar švenčių dienomis vaikai grįžta į namus“, – pasakojo psichologė.

Nors per atstumą su vaikų tėvais bendrauti yra kebliau, bendraujama telefonu bei elektroniniu paštu. Centre organizuojami renginiai, į kuriuos atvyksta daugiau nei pusės čia besimokančių vaikų tėvai. Beje, vienas tikslų šių metų centro veiklos plane – į bendrą veiklą įtraukti dar daugiau tėvų.

Riboja naudojimąsi internetu

Pasak profesoriaus, Vokietijoje labai stipriu vaikų dirgikliu laikomas internetas bei negatyvi informacija, kurią įvairiuose portaluose specialiuosius ugdymo centrus lankantys vaikai gali pamatyti. D. Kasperavičienė pasakojo, kad „Šaltinyje“ naudojimasis internetu yra ribojamas. Taip vykdoma savotiška kontrolė, tačiau čia dirbantys specialistai negali garantuoti, jog ir namuose vaikams neigiamo pobūdžio informacija yra nepasiekiama. Susirinkimų metu centre dirbantys specialistai tėvams akcentuoja šiuos dalykus. Žinoma, vaikai turi ir mobiliuosius telefonus. „Šaltinio“ specialistai pastebėjo, jog centrą lankantys vaikai, kai per daug jais naudojasi, blogai išsimiega, kartais tampa irzlūs. Tad kartu su vaikais buvo priimtas sprendimas – pamokų metu telefonais nesinaudoti.

Skėčio taisyklė

„Šaltinio“ ugdymo skyriaus vedėja Genė Žilinskienė kalbėjo apie „Pozityvaus elgesio palaikymo sistemos kūrimą ir pritaikymą“. Viena iš taisyklių, kurios centre mokomi vaikai, – skėčio taisyklė. Skėtis turi penkias spalvas, kiekviena spalva reiškia po vieną taisyklę: mėlyna – klausyk ir girdėk, oranžinė – kalbėk kultūringai ir mandagiai, raudona – nesutarimus spręsk taikiai, geltona – gerbk save ir aplinkinius, žalia – saugok savo daiktus ir mokyklos turtą.

Beje, vaikų elgesys ir jo pokyčiai taip pat vertinami spalvomis. Raudona spalva reiškia nepageidautiną elgesį. Geltona – reikia pasistengti, žalia – elgesys geras. Pasak G.Žilinskienės, mokiniai nuolat prisimena elgesio taisykles ir įsipareigoja jas vykdyti. Jiems svarbu, kokia spalva bus įvertinti. Mokinius tai skatina kontroliuoti savo elgesį. Beje, keletas mokytojų pozityvaus elgesio palaikymo sistemą tęsia savo auklėjamosiose klasėse ar grupėse, o tėvai sistemą naudoja namuose.

Kiti pranešėjai kalbėjo apie hiperaktyvaus elgesio bruožų turinčių sutrikusio intelekto vaikų ugdymą, dvasingumo ir tautiškumo ugdymą per kultūrinę pažintinę veiklą, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, elgesio ir emocijų ypatumus ir pan.