Mokyklose dirbančios karjeros specialistės nuo spalio įdarbintos Švietimo pagalbos tarnyboje, tačiau su moksleiviais karjeros orientavimo klausimais ir ne tik jais dirbančios specialistės sako, kad veiklos sritis nėra nauja, tik pavadinta kitaip.

 

Susitikimą bei pažintį su karjeros specialistėmis inicijavo meras Edgaras Pilypaitis. Anot jo, norisi tinkamai ir laiku reaguoti, identifikuoti situaciją mokyklose.

Šiuo metu šį darbą dirba penkios specialistės (Ligita Kajackienė, Daiva Bataitienė, Sonata Kurienė, Rima Pranckevičienė ir Rasita Gokdere), tačiau, kaip jos pažymėjo, tai tikrai nėra nauja veikla. Kaip pasakojo jų koordinatorė, „Žiburio“ gimnazijos socialinė pedagogė L. Kajackienė, vykdanti ir profesinio orientavimo veiklą, profesinio informavimo taškai ir profesijos patarėjai mokyklose atsirado dar 2004 m. Vėliau vyko karjeros koordinatorių projektas, proporcingai vaikų skaičiui įstaigose buvo įdarbinti žmonės, jie rengė planus ir vykdė veiklą, vaikus vesdavosi į įmones, būdavo suteikiamos galimybės susipažinti su vienokia ar kitokia specialybe. Nuo 2015 m., pasibaigus projektui, specialistės liko dirbti savanoriškai, kai kurios mokyklos už darbą joms mokėdavo, kai kurios tokių galimybių nelabai rasdavo.

„Nė viena mokykla to darbo nenumetė, nes tai tikrai reikalinga, o dabar dirbame toliau“, – sakė L. Kajackienė.

Tiesa, iššūkių kyla ypač toms specialistėms, kurios turi važinėti per kelias mokyklas, nes nuvykusios į kitą mokyklą ir vaikų nepažįsta, ir laiko negali pasiplanuoti taip, kaip savoje mokykloje, kur veiklai laiką galima išnaudoti laisvų pamokų metu ir pan. Tačiau moterys nesiskundžia, bet jų klausantis susidaro įspūdis, beje, apie tai anksčiau yra kalbėjęs ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas, kad skirtingose mokyklose ši veikla buvo vykdoma labai skirtingai: jeigu vienur tuo būdavo užsiimama pavyzdingai, tai kitur veikla išvis beveik nevyko. Todėl dabar, kai specialistės įdarbintos ŠPT, tikimasi, kad darbas vyks užtikrintai ir visose ugdymo įstaigose, nes vaikams padėti susivokti, kokių gebėjimų jie turi, kur galėtų toliau mokytis, išties nelengvas, bet labai reikalingas darbas.

Tiesa, susitikimo metu prabilta ir apie tai, kad dirbti ir šviesti reikia ne tiek vaikus, kiek tėvus, kurie neretai į profesinį mokymąsi vis dar žiūri neigiamai.

„Sovietmečiu galėjo žmogus kažką pasiekti tik su aukštuoju, tai gyvas tas įsitikinimas, kad be aukštojo tu niekas <...>. Turi mūsų sąmonė pasikeisti, kad jeigu tu nenori mokytis ir nenori aukštojo mokslo, tu puikiai gali rintis profesinį mokymą ir eiti dirbti“, – mintimis dalijosi L. Kajackienė.

Suprantama, patraukli turi būti ir pati profesinė veikla, nes dabar yra tokių įstaigų, kurių vardą ištarus mokiniai tarsi nurašomi ir vos ne prapulčiai pasmerkiami, tad, keldamos prestižą, turi padirbėti ir pačios mokyklos.

ŠPT vadovė Diana Jazukevičienė vylėsi, kad kitais metais bus kompensuojamos trūkstamos lėšos darbuotojų važinėjimui į mokyklas bei už darbą su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, nes dabar šias išlaidas kompensavo pati taryba, tačiau kitiems metams  bus jaučiamas šioks toks stygius.

„Draugo“ inf.