Galutiniai brandos egzaminų rezultatai parodė, kad šimtukų derlius rajone nebuvo itin gausus, tačiau džiaugtis ir didžiuotis tikrai galime, mat šiųmetinės abiturientų kartos kraityje – šimto balų įvertinimas iš legendomis apipinto matematikos egzamino ir du atestatai su pagyrimu. Tad kalbiname geriausiųjų trejetuką, kurį šiandien pagerbs ir posėdžiauti susirinkusi Šakių rajono savivaldybės taryba.

 

Aukščiausiu balu įvertintas Deividas Ižganaitis sako, jog pademonstruoti tokio kalibro matematikos žinias jam padėjo ne specifinis pasiruošimas, o susidomėjimas, kurio niekuomet nestigo.

„Matematika, kaip mokslas, visuomet buvo vienas iš mėgstamiausių, tačiau iki septintos klasės jai buvau tiesiog gabus. Vis tik tuometinė mokytoja Valda Ugenskienė mane sudomino iki galo, tad po to tik kilau“, – prisimena vaikinas.

Pasiteiravus, kodėl, Deivido nuomone, dažnam abiturientui matematikos egzaminas prilygsta savotiškam baubui, o jo rezultatai – kasmet vieni iš prasčiausių, jaunuolis svarsto, jog koją kiša tiek pačių moksleivių požiūris, tiek sudėtinga programa. Kaip bebūtų, šimtukininkas įsitikinęs – rezultatus lemia viena paprasta formulė.

„Dabartinė matematikos mokytoja Remigija Kučiauskienė yra labai taikliai pasakiusi – gabumus sudaro trečdalis darbo, trečdalis aplinkos ir trečdalis sėkmės. Visgi, kad ir kaip besistengtume, tikrai ne visi galime tapti greičiausiu žmogumi pasaulyje Usainu Boltu. Įgimti gabumai tikrai svarbūs, bet sunkiu darbu eina pasiekti aukštą lygį, tik reikia paskatinimo, kurį dažniausiai gauname iš aplinkos“, – mintimis dalijasi Deividas.

Kauno technologijos universitete programų sistemas studijuoti planuojantis vaikinas neslepia, jog egzaminų pasiutpolkės metu nerimo tikrai buvo, ypač dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Nors šis Deividui kėlė daugiausiai streso, tačiau išlaikyti pavyko, todėl, anot abituriento, gręžiotis atgal nėra ko – laukia nauji keliai, naujos platybės.

„Mokyklą palieku džiugiomis nuotaikomis – smagu, kad su visais savo mokytojais sugebėjau susibendrauti ir paplepėti per pertraukas, manau, jiems kliūva labai sunkus darbas ir tikiuosi, kad visuomet atsiras mokinių, kurie jiems suteiks tas pertraukėles. Aš asmeniškai laukiu kito etapo, studijų. <...> Tikiuosi surasti daugiau bendraminčių universitete ir tęsti savo kelią. Link kokio tikslo? Nežinau, bet įtariu, kad bus įdomu“, – džiaugiasi D. Ižganaitis.

Egzaminų sesijoje sužibėjusi Viltė Ažukaitė teigia, jog pirmūnų gretose ji buvo nuo pat mažens.

„Man visada buvo įprasta atsakingai žiūrėti į mokslus, daryti namų darbus. Nors specialaus, išskirtinio mokymosi metodo neturėjau, tačiau darbų, pasiruošimo atsiskaitymams niekuomet nepasilikdavau paskutinei minutei. Džiaugiuosi, kad mane visuomet palaikė tėvai – jie niekada nespaudė, nereikalavo daug mokytis ar gauti aukščiausius balus. Tas žinojimas, kad tėvai palaikys, kad ir kas benutiktų, man be galo svarbus“, – sako Viltė.

Mergina labiausiai jaudinosi tik dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, tačiau lūkesčius pranoko ne tik šio, bet ir kitų egzaminų rezultatai – anot Viltės, visų įvertinimai buvo bent 10 balų aukštesni, nei ji tikėjosi. Beje, nors atestatu su pagyrimu abiturientė ir džiaugiasi, tačiau, jos akimis, įvertinimai bei rezultatai neturėtų tapti pagrindiniu fokusu.

„Egzaminai yra visiškas sėkmės dalykas, juk priklauso nuo tekusių užduočių, tavo nuotaikos, savijautos ir kitų aspektų. Todėl liūdna, kad jie yra tokie sureikšminti. Mokytojos gąsdina, kad jei neišlaikysi, tai, rodos, žlugs tavo gyvenimas... Bet juk tai netiesa! Apskritai yra daug svarbesnių dalykų gyvenime. Žinoma, mokslas yra svarbus, mokiniai stengiasi dėl gerų rezultatų ir tai yra gerai, bet švietimo sistemoje tikrai turime didelių spragų. Mano manymu, pats aukštų rezultatų siekimas kartais gali būti ir kenksmingas, ir tuštokas“, – nuotaikomis dalijasi apie architektūros studijas svajojanti V. Ažukaitė, pridurdama, jog ir po daugelio metų mintimis nusikėlus į šį etapą širdį paglostys prisiminimai apie užklasinę veiklą – dramos studiją, šokius ir mokytojus, kurie „ne tik apie dėstomą dalyką, bet ir apie gyvenimą kalbėjo“.

Naumiestietė Viltė Kazlauskaitė egzaminams ruošėsi intensyviai – nors, kaip teigia mergina, mokslus į prioritetų viršūnę dar pradinėse klasėse padėjo iškelti tėvai, tačiau itin stipriai į juos kibti teko vėliau, kai būdama dešimtoke Viltė panoro tapti medike.

„Daugiausiai laiko skyriau biologijos egzaminui, nes noriu studijuoti mediciną, o ja susidomėjau tik 10 klasėje, nors anksčiau biologijos nemėgau... Todėl 12 klasėje ypač daug laiko skyriau ne tik aukštesnio lygio žinioms, bet ir pradmenims. Taip pat nemažai laiko skyriau matematikos papildomoms užduotims, nes norėjau ugdyti loginį mąstymą, tačiau pati matematika visada patiko, ją supratau ir padėdavau suprasti kitiems“, – pasakoja abiturientė.

Kaip ir kolegoms, didžiausią galvos sopulį pašnekovei kėlė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, nes, kaip pastebi Viltė, „visa ateitis gali priklausyti tik nuo jo“. Ir nors šį, kaip ir kitus egzaminus, mergina išlaikė puikiai, tačiau pripažįsta, kad dar geresnių įvertinimų norėjosi iš matematikos ir anglų kalbos egzaminų. Vis tik, Viltė įsitikinusi, kad dažno išsvajoti šimtukai – sėkmės reikalas.

„Aukščiausias įvertinimas neparodo aukščiausio lygio žinių. Be to, pati vertinimo instrukcija yra per siaura. Mokinys turi atspėti, ko iš jo tikėsis vertintojai. Neužtenka teisingai argumentuoti ar išspręsti uždavinį savo metodais. Todėl šimtukas – sėkmės reikalas. Dar ir prieš egzaminų sesiją pati tikėjau, kad galiu gauti tokį įvertinimą, jei tik nusišypsos sėkmė“, – samprotauja ji.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuoti planuojanti mergina nusiteikusi entuziastingai. Pasak jos, emocijų šiuo metu visas spektras – čia ir naujo gyvenimo jaudulys, ir širdgėla paliekant artimus, ir begalinis noras lėkti su naujais vėjais...

„Be abejo, jaudinuosi – po mėnesio laukia visiškai kitoks gyvenimas, kitokia rutina. Iš dalies džiaugiuosi, nes galėsiu išvykti į miestą, sutiksiu daugiau bendraminčių su panašiais pomėgiais, tikslais. Gaila palikti draugus, artimus žmones, tačiau su šiuolaikinėmis technologijomis ryšį palaikyti sunku nebus. Suprantu, kad studijuojant mediciną kelias bus nelengvas, tačiau pasitikiu savimi ir tikiu, kad įveiksiu kliūtis, su kuriomis teks susidurti“, – tikina V. Kazlauskaitė.