Nuo šių mokslo metų rajone daugėja mokyklų, kurios mokinius pradeda maitinti dalinio švediško stalo principu, kai vaikai prie karšto patiekalo gali patys pasirinkti daržoves. Prie pirmųjų kregždžių – Šakių „Žiburio“ ir Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijų – prisidėjo Šakių „Varpo“ mokykla ir Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Lekėčių ir Kriūkų skyriai, vėliau ketina prisijungti ir kitos ugdymo įstaigos.

Šakių visuomenės sveikatos biuro mitybos organizatorė Giedrė Pivnickienė, pabandžiusi nuo šių mokslo metų rajono švietimo įstaigose įdiegti vienodą valgiaraščių tvarką, informavo apie dar vieną naujovę – mokinių maitinimą dalinio švediško stalo principu, kai vaikai patys gali pasirinkti, kiek ir kokių daržovių valgys.

Prieš keletą metų rašėme, kad pirmoji šį modelį išbandė Šakių „Žiburio“ gimnazija. Jos pėdomis pernai pasekė ir kita – Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija, kurios direktorius Romualdas Vadluga tvirtino, jog ši tvarka pasiteisino, nes sumažėjo išmetamų daržovių kiekiai. Šiais mokslo metais dalinio švediško stalo principu mokinius maitinti pradėjo Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Kriūkų ir Lekėčių skyriai bei Šakių „Varpo“ mokykla.

Pasak G. Pivnickienės, šiemet dalinio švediško stalo modelį ketina diegti ir Griškabūdžio gimnazija bei Sintautų pagrindinė mokykla. Planuojama, jog per vienerius metus prie dalinio švediško stalo modelio pereis visos rajono mokyklos, nes, mitybos organizatorės teigimu, labai aktualu skatinti vaikus valgyti daržoves ir geriausiai tai galima padaryti leidžiant pasirinkti jas patiems.

Didžiausios rajono ugdymo įstaigos – Šakių „Varpo“ mokyklos, kurioje šiemet mokosi 809 mokiniai, direktorius Mindaugas Venckūnas tvirtino, kad įdiegus dalinio švediško stalo modelį tikimasi, kad ne tik vaikai valgys, ką mėgsta ir kiek nori, bet bus sumažintas ir išmetamo maisto kiekis.

„Ne visi vaikai valgo morkas ar kopūstus, o dabar ką nori, tą patys įsideda. Aišku, pirmomis dienomis dar sunkiai sekasi, mažiesiems reikalinga mokytojų ir mokytojo padėjėjų pagalba, bet, manau, po savaitės viskas susidėlios į vietas“, – įsitikinęs M. Venckūnas, pridurdamas, kad klasių vadovai savo mokinius moko daržovių įsidėti tik tiek, kiek suvalgys, kad nereikėtų išmesti, o tie, kuriems mokyklos maistas netinka ar yra neskanus, įsidėtų maisto dėžutes iš namų.

Pasak direktoriaus, iš dalies dėl švediško stalo modelio įdiegimo, iš dalies dėl pasikeitusių higienos normų, kad nuo pamokų pradžios maitinimas turi prasidėti ne anksčiau kaip po dviejų su puse valandos, mokykloje išbandomi nauji pertraukų laikai, kurių metu fiksuojami valgančių mokinių srautai. Didelei mokyklai tai savotiškas iššūkis, nes kiekvieną dieną skiriasi pertraukų trukmė, tačiau šie bandymai jau davė rezultatus ir ilgiausia pertrauka, trukusi 45 min., sumažinta iki 35 min.

M. Venckūno teigimu, dėl naujos maitinimo tvarkos nukentės neformalus vaikų ugdymas, nes į Meno mokyklą ar Jaunimo kūrybos ir sporto centrą jie atvyks vėliau, tad ir šios įstaigos susidurs su tam tikrais iššūkiais.

Pasak Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorės Lilijos Liutvinienės, vaikai dar turi priprasti prie naujos tvarkos, bet galimybė pasirinkti iš keturių rūšių daržovių jiems labai patraukli. Kaip paaiškėjo, dalinio švediško stalo principu maitinti mokinius norėta gerokai anksčiau – dar prieš karantiną Kriūkų mokykla įsigijo marmitą daržovėms sudėti, bet jo nespėjo išbandyti. Teko sulaukti savo valandos.

Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė teigė, kad kol kas apie mokinių maitinimą dalinio švediško stalo principu negalvoja, nes jų valgykla labai mažytė ir pertraukų metu būna sausakimša, o štai su mažaisiais – ikimokyklinukais ir priešmokyklinukais – šis modelis buvo išbandytas dar prieš COVID pandemiją.

N. Šapolienė įsitikinusi, kad tai daugiau žaidimas, nes mokyklos virėjos „jau šimtą metų dirba ir vaikams visada įdeda tai, ko jie nori“ – kiekvienas gali pasirinkti, ką ir kiek tą dieną valgys. Tad, jos manymu, lukšiečiai jau seniai maitinami švediško stalo principu.

Sintautų pagrindinė mokykla šiemet taip pat planuoja pereiti prie dalinio švediško stalo, tačiau taip pat susiduria su problema, kad, kaip ir Lukšių Vinco Grybo gimnazija, turi labai mažą valgyklą. Nuo šių mokslo metų mokiniams maistas gaminamas ir atvežamas iš netoliese esančios ir šią vasarą pertvarkytos vaikų darželio virtuvės.