Rajono vaikai lieka popamokinio užimtumo paraštėse

autobusu parkas
Ne visi tėvai gali sau leisti iš kaimiškų vietovių vežioti vaikus į neformaliojo ugdymo užsiėmimus Šakiuose, o maršrutinių autobusų grafikai tam visai nepritaikyti, todėl viešojoje erdvėje vėl keliamas klausimas, kaip išspręsti šią problemą. (G. Bernotienės nuotr.)


Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Prasidėjus naujiems mokslo metams, rajono tėvai vėl susiduria su ta pačia problema, kad jų vaikams nesudarytos sąlygos iš kaimiškų vietovių atvykti į Šakiuose vykstančius popamokinius užsiėmimus. Tėvai ne vienerius metus skundžiasi, nes ne visi gali savo transportu darbo metu vaikus vežioti, o ir maršrutinių autobusų grafikai tam nepritaikyti, tačiau niekas nesikeičia.

Pasak klausimą viešojoje erdvėje iškėlusios Griškabūdžio bendruomenės centro pirmininkės Agnės Paškauskienės, labai norėjosi sužinoti, ar ir kitų kaimiškų vietovių vaikai susiduria su tokia pačia problema kaip griškabūdiečiai. Jei tėvai neturi galimybių savo vaikų vežioti patys, tai moksleiviai negali lankyti nei Jaunimo kūrybos ir sporto centre esančių būrelių, nei mokytis muzikos, dailės ar šokio, nei išbandyti savęs cirko arenoje ar kitur.

„Dar praėjusiais metais kreipiausi į švietimo skyrių su klausimu, ar Šakių būreliai yra skirti tik miesto vaikams, nes nėra sudarytos sąlygos į juos atvažiuoti. Vienas dalykas – nėra maršrutinių autobusų, kitas – dirbantys tėvai neturi galimybių jų nuvežti“, –  tvirtino A. Paškauskienė, pati aukojanti savo pietų laiką, kad iš Griškabūdžio tris kartus per savaitę atvežtų vaiką į krepšinio treniruotes.

Praėjusiais metais po pokalbio su Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėju Dariumi Aštrausku, ji surinko poreikį, kiek ir kokiu laiku griškabūdiečiai lanko būrelius Šakiuose. Paaiškėjo, kad tokių vaikų, kuriuos tėvai galėjo sau leisti vežioti, yra 18, todėl buvo nuspręsta padaryti eksperimentą ir juos pavėžėti. Gegužės mėnesį Šakių „Žiburio“ gimnazijos mokyklinis autobusiukas atvažiuodavo prie Griškabūdžio mokyklos ir nuveždavo vaikus iki įstaigos, kurioje vyko būrelis, durų, o sugrįžti jie galėdavo su tėvais, dirbančiais Šakiuose, arba 17 val. maršrutiniu autobusu.

„Mums iš keturių pasiūlytų dienų tiko tik viena, tačiau ir tai buvo labai gerai, nes buvo mažiau lakstymo. Kitomis dienomis autobusiukas atvykdavo paimti 15 val., o vaikui būrelis prasidėdavo 14 val., tad negalėjome pasinaudoti. Tačiau mokslo metai baigėsi ir pavėžėjimas baigėsi, – prisiminė griškabūdietė, rugpjūtį ir vėl mynusi savivaldybės slenksčius. – Tuomet man buvo atsakyta, kad deramasi dėl maršrutinių autobusų grafiko pakeitimo, kad vaikai būrelius Šakiuose galėtų pasiekti viešuoju transportu, tačiau atėjo rugsėjis, o sprendimo nėra, tad aš ir vėl nenurimstu, einu teirautis, ar kas bus daroma.“

Kai kurie tėvai viešojoje erdvėje išreiškė nuogąstavimą, kad šios problemos maršrutiniais autobusais išspręsti nepavyks, nes jei vyresni galės važinėti savarankiškai, tai septynerių metų vaiko vieno į Šakius niekas nenorės išleisti, nes, tarkim, nuo stoties iki Meno mokyklos jam dar reikia galą kelio nueiti, todėl tėvai ir toliau juos turės vežioti savo transportu. Tad kol nebus rimtos strategijos nuo vienos mokyklos durų iki kitos mokyklos durų, tol ši problema bus ir atskirtis tarp miesto ir kaimo vaikų ugdymosi dar labiau didės.

Nerasdami kitos išeities, kaip užtikrinti savo vaikams neformalųjį ugdymą Šakiuose, čia  dirbantys tėvai perveda savo vaikus mokytis į miesto mokyklas ir jie pasibaigus pamokoms patys į būrelius nueina, o po darbo tėvai vaikus susirenka ir grįžta namo. Tačiau dėl to nukenčia miestelių mokyklos. Mat kartais, išėjus vienam vaikui, sugriūva visa klasė. Taip šį rugsėjį atsitiko Gelgaudiškyje, kur teko išformuoti 9 klasę, o likusiems vaikams vykti mokytis į kitas rajono mokyklas.  

Į diskusijas įsitraukę šakiečiai tvirtino, kad ir mieste gyvenantys, ypač pradinukų tėvai, norėdami, kad jų atžalos laiku suspėtų į būrelius, turi patys juos ten nuvežti, o ką jau kalbėti apie norinčius atvykti iš kitų rajono miestelių. Todėl buvo prisimintas ir rajono savivaldybės mero Raimondo Januševičiaus rinkiminis pažadas – sudaryti sąlygas visiems rajono vaikams po pamokų lankyti miesto būrelius.

Rajono vadovas, pats įsitraukęs į diskusiją feisbuke, patikino, kad per rugsėjo mėnesį bus surinkta informacija apie poreikį, kokiu maršrutu ir kiek kaimiškų vietovių vaikų reikėtų pavėžėti į Šakiuose veikiančius neformaliojo ugdymo būrelius, o sprendimai bus priimti su nauju biudžetu.

Pasidomėjus, kiek vaikų į Meno mokyklą atvyksta mokytis muzikos, dailės ar šokio iš kaimiškų vietovių, direktorius Einaras Martinaitis patvirtino, kad čia mokosi ne tik šakiečiai. Nepaisant mažesniuose miesteliuose veikiančių Meno mokyklos filialų, į Šakius iš įvairių krypčių suvažiuoja nemažai rajono vaikų. Tačiau kiek jų tiksliai yra, kokiais maršrutais jie važiuoja, kaip tik šiuo metu aiškinamasi.

E. Martinaitis neslėpė, kad pirmomis rugsėjo dienomis Meno mokykloje buvo šiek tiek painiavos, kol „Varpo“ mokykla susidėliojo pertraukų laikus. Iš dalies dėl švediško stalo modelio įdiegimo, iš dalies dėl pasikeitusių higienos normų, kad nuo pamokų pradžios maitinimas turi prasidėti ne anksčiau kaip po dviejų su puse valandos, mokykloje kurį laiką buvo ieškoma optimalaus pertraukų laiko varianto. Tačiau, pasak direktoriaus, nors jis ir buvo šiek tiek sutrumpintas, „realiai Meno mokykla vieną pamoką prarado“ ir vaikai į pamokas renkasi pusvalandžiu vėliau.

Direktorius patvirtino, kad daugiausiai vaikus į Meno mokyklą vežioja tėvai, nes susisiekimas mūsų rajone tikrai prastokas. Jis prisiminė, kad 1986-aisiais, kai jis pradėjo dirbti Meno mokykloje, didelė dalis mokinių iš Griškabūdžio atvažiuodavo maršrutiniais autobusais, tačiau dabar iš ten atvykti labai sudėtinga.

Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centro direktorė Roma Paškevičiūtė teigė, kad šiuo metu skaičiuoja, kiek rajono vaikų lanko ir kokiais maršrutais atvyksta į jų įstaigos būrelius ir treniruotes, tačiau konkrečiai pasakyti negali, nes informacija dar renkama.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Antra olimpiada be Lietuvos krepšinio rinktinės. Kaip vertinate?

klausimelis 07 12Edmundas iš Šakių:

Visi lietuviai krepšinį žiūri, tai ir aš stebėjau, bet įspūdžiai labai blogi, nuotaikos liūdnos. Neįsivaizduoju, kodėl yra taip, kaip yra, bet kaltinti žaidėjų neskubu. Anksčiau parsiveždavo medalius, dabar be nieko liekame – pagal mane paruošime spragos atsiranda. Kaip bebūtų, nors Lietuva ir nepateko, Olimpines žaidynes vis tiek žiūrėsiu. 

klausimelis 07 12 2

Nerijus iš Gelgaudiškio:

Olimpinio atrankos turnyro nežiūrėjau, neturėjau laiko, bet šiaip situacija seku. Liūdna, kad negavo kelialapio į Olimpines žaidynes. Jau antrąjį kartą nepatenkame, sunku vertinti, kas čia atsitiko, kokios to priežastys. Pats kadaise žaidžiau, bet mėgėjiškai, mokyklos laikais. Nors dabar ir nebežaidžiu, bet krepšinis man vis tiek yra numeris vienas – ne be reikalo vadinamas antra religija.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.