Patvirtinta: „Žiburys“ taps VDU gimnazija

Savivaldybės tarybos posėdžio metu tiek Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas (kairėje), tiek „Žiburio“ gimnazijos direktorius Robertas Sakas tvirtino, kad gimnazija reorganizacijai pasiruošusi. R. Aštrauskaitės nuotr.

Nors diskusijų būta nemažai ir įvairių, visgi penktadienį vykusio savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo pritarta Šakių „Žiburio“ gimnazijos statuso pakeitimui. Gimnazija bus pertvarkoma į viešąją įstaigą ir gaus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vardą. 

Apie galimybę Šakių „Žiburio“ gimnazijai tapti VDU gimnazija kalbėta jau ne vieną mėnesį, tačiau tiek kai kuriems tarybos nariams, tiek gimnazijos bendruomenei, pasigedusiai aiškios komunikacijos apie numatytus procesus, klausimų tebekyla. Komitetų posėdžiuose teirautasi, kodėl reikia taip skubėti ir kodėl bendradarbiauti su universitetu negalima taip, kaip tai daroma dabar – tiesiog turint VDU klases gimnazijoje. 

„Nieko nežinom ir skubam balsuoti, bandom aplenkti laiką. Ką tai duos vaikams? Kas bus? Gal galime ir vėliau, kitais metais šį sprendimą priimti?“ – klausė tarybos narys Ričardas Lekavičius.

Klausimą pristatinėję Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas bei vicemeras Darius Jakavičius teigė nemanantys, kad skubama (šiuo klausimu jau būta ne vieno susitikimo, gimnazijoje lankėsi universiteto atstovai) ir tvirtino, jog gimnazijos vardas suteiktų ne tik prestižą, bet duotų daugiau pridėtinės vertės, atvertų didesnes galimybes naudotis universiteto mokymosi baze.

„Mes gauname šansą, kuriuo nepasinaudoti būtų neatsakinga“, – teigė vicemeras, tvirtinęs, kad atsiveria galimybė mokytis papildomų kalbų, universitetas turi Švietimo akademiją, esą universitetas gelbėtų ir tais atvejais, kai, susirgus mokytojams, jų nėra kam vaduoti.

Tiesa, nekart pabrėžta ir tai, kad ne universitetas kažką siūlys gimnazijai, o gimnazija turi norėti ir prašyti universiteto pastiprinti vieną ar kitą sritį, tad laikas parodys, kiek šie pokyčiai duos realių rezultatų ir naudos, mat gimnazijos bendruomenė nekart įvardyta kaip ne itin užsidegusi dėl reorganizacijos, iniciatyva dėl universiteto gimnazijos statuso irgi kilo ne iš pačios gimnazijos, o iš rajono valdžios.

„Turi susėsti ir apsitarti, ką jie norėtų gauti, kuriose vietose pasistiprinti. Gaus tiek, kiek norės“, – teigė D. Aštrauskas.

Tad šiems klausimams aptarti, ką patvirtino ir gimnazijos direktorius Robertas Sakas, gimnazijoje buriama darbo grupė, bus rengiama sutartis bei reorganizavimo sąlygos, kur ir turėtų būti aptarti labiausiai bendruomenę neraminantys klausimai.

Beje, opozicija pasigedo ir švietimo įstaigų tinklo pertvarkos darbo grupės posėdžio, kuriame buvo pritarta gimnazijos reorganizacijai, protokolo. O, kaip paaiškėjo, tarybos narė Violeta Simonavičienė net nebuvo informuota, kad ji jau išmesta iš darbo grupės, nors pirmame posėdyje ir dalyvavo. Pati darbo grupės sudėtis viešai irgi neskelbiama. 

Palikus politines peripetijas ir mokymosi turinį šiek tiek nuošaliau, reikia paminėti ir įstaigos juridinio statuso pokyčius, nes gimnazija bus ne biudžetinė, o viešoji įstaiga ir turės du dalininkus – savivaldybę bei universitetą. 

„Visi suprantame, kad esame suinteresuoti, kad sąlygos ne blogėtų, o tik gerėtų“, – tvirtino skyriaus vedėjas D. Aštrauskas.

Be to, nors gimnazijoje, be nuo šių mokslo metų veikiančių dviejų VDU klasių, veikia ir Kauno technologijų universiteto (KTU) klasės, tačiau pasikeitus gimnazijos statusui nuo naujų mokslo metų KTU klasės nebus formuojamos, ugdymąsi šiose klasėse pabaigs joje mokytis pradėję moksleiviai. 

„Aš galvoju – mūsų pareiga atrišti rankas, o mokykla, kiek norės, tiek pasiims, nes galimybės beribės. Neatvažiuos universitetas ir nieko nedarys, jei patys nieko neprašysit. Viskas jūsų rankose“, – linkėdama gimnazijai sėkmės teigė tarybos narė Ilona Šeflerienė.

 

Sprendimas priimtas 21 balsavus už, trims susilaikius (Dainiui Grincevičiui, Edgarui Pilypaičiui ir Artūrui Varankevičiui) ir vienam R. Lekavičiui balsavus prieš.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

35-eri Nepriklausomybės metai: Ar jaučiate pažangą?

klausimelis 03 14Emilijus iš Gelgaudiškio:

Be abejo per 35-erius metus padaryta didelė pažanga daugelyje sričių. Mano vaikystėje nebuvo mobilių telefonų, interneto. Po truputį viskas keitėsi. Teko ragauti ir emigranto duonos Norvegijoje. Pastebėjau, kad šioje šalyje gyvena išsilavinę žmonės, skiriasi nuo mūsų ir žmonių intelektas. Ten tave laiko žmogum, ne taip, kaip kartais mūsų šalyje. Šiuo metu dirbu Lietuvoje. Čia ir šeima. Visgi manau, kad šiandien dar nėra visiškos žodžio laisvės. Žmonės yra suvaržyti ir viešai negali reikšti savo nuomonės. 

klausimelis 03 14 2

Gytis iš Liepalotų:

Gimiau nepriklausomoj Lietuvoj. Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvai daug galimybių atsivėrė: keliauti, studijuoti užsienyje. Teko ir man padirbėti Norvegijoje, bet pajutau, kad noriu sugrįžti, nes čia draugai, šeima. Todėl ir norisi būti čia. Esu Tėvynės fanas. Galima perspektyvią ateitį susikurti ir Lietuvoje, o jauni žmonės išvyksta į užsienį, kad užsidirbtų pragyvenimui. Visgi Lietuvoje sunku gauti gerai apmokamą darbą, kad įsigytum būstą, galėtum gyventi atskirai nuo tėvų.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.