Kadangi šiemet Tarptautinė mokytojų diena buvo šeštadienį, graži įžanga į ją įvyko dar penktadienio popietę Šakių kultūros centre. Žodis „ačiū“ buvo ištartas ne kartą – apsikabinant, teikiant padėkas, skęstant gėlių jūroje. O bene pats brangiausias jis – iš mokinių lūpų, nes tik tada pajuntama darbo prasmė.
Šventė mokytojams kasmet lyg ir tokia pat, bet pabuvimas kolegų bendruomenėje, pabendravimas, šiltas muzikinis sveikinimas vis tiek kaskart sukuria naują šventinį pakilumą. Kad padėkų mokytojams per daug negali būti, įsitikinęs ir rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius. Tą popietę jis rajono pedagogams įteikė per keturiasdešimt padėkų.
„Lenkiuosi jums už prasmingą, reikalingą ir nepakeičiamą darbą“, – sveikindamas kalbėjo meras.
Vicemeras Darius Jakavičius papildė rajono vadovo sveikinimus ir džiaugėsi, kad mokytojas vis dar išlieka tuo tikruoju stebuklų kūrėju, sugebančiu įvykdyti bene svarbiausią misiją: „Jūs sugebate vaikus įtikinti, kad galima pakelti akis ir pasižiūrėti į kito žmogaus akis. Ne šimtukai egzaminuose, o čia ir yra tas tikrasis stebuklas.“
Apie tai, kad tapti ir būti mokytoju nėra pats lengviausias kelias, svarstė ir savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas, prisiminęs taiklų Prano Mašioto palyginimą: „Vaiko širdis kaip vaškas, paliovus šildyti – sukietėja. Todėl linkiu, kad mokiniai jums dažniau padėkotų – juk tos padėkos visada išlieka širdyje.“
Po sveikinimo kalbų atėjo metas pasidžiaugti padėkomis. Keletą jų įsteigė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Už reikšmingus ugdymo rezultatus jas gavo šie rajono pedagogai: Vilija Meškaitienė, Rasa Matusienė, Edita Legotienė, Jolita Puidokienė, Rasa Kurienė, Dialeta Bendoraitienė, Evelina Karpavičienė, Rasa Bublaitienė ir Tomas Vencius.
Bene pagrindinis šventės akcentas buvo Metų mokytojo nominacija, kurią šiemet pelnė Vytauto Didžiojo universiteto Šakių „Žiburio“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rasa Bublaitienė. Jai įteikta ir tūkstančio eurų vertės Metų mokytojo premija.
„Labai smagu, kad širdžiai miela veikla teikia gerus rezultatus ir motyvuoja siekti dar aukštesnių tikslų. Norėčiau padėkoti „Žiburio“ gimnazijos mokytojų kolektyvui, o ypač kolegėms lituanistėms, be kurių, ko gero, šio aukšto įvertinimo nebūčiau gavusi. Visi suprantame, kad pedagogo darbas – tai ne tik pašaukimas, tai pareiga ir atsakomybė už jauną žmogų, už sąmoningą visuomenę, už ateities Lietuvą. Mokytojo misija prasminga – iš mokyklos išleisti žmogų, kuris nuolat keičiasi ir auga, nes ir pats mokytojas besikeičiančioje visuomenėje turi būti žingsniu priekyje ir skiepyti žmoguje pačias gražiausias vertybes. Tėvas Stanislovas yra sakęs, kad vaikus traukia šviesa. Ji yra mokykloje. O mokykla be mokytojo būtų tamsi. Tik mokytojo sieloje esanti šviesa yra prasminga“, – atsiimdama apdovanojimą kalbėjo R. Bublaitienė.
Tą popietę buvo įteiktos ir dar dvi ypatingos nominacijos, lydimos trijų šimtų eurų vertės piniginių premijų. Vytauto Didžiojo universiteto Šakių „Žiburio“ gimnazijos istorijos mokytoja Žaneta Pratusevičienė pelnė apdovanojimą už pilietiškumo ugdymą. Šis, pasak jos, mokomas ne tik iš vadovėlių ir ne tiek žinios svarbu, kiek pats nuostatų formavimas.
„Svarbu ugdyti jauną, laisvą žmogų, nes tik vidumi laisvas žmogus turės drąsos atsispirti blogiui, toks galės kurti laisvą valstybę. Aš noriu gyventi tokioje valstybėje, kurioje pyktį keičia susikalbėjimas, pagarba, o egoizmą – atsakomybė. Tikiu, kad tokią visuomenę kurs mūsų dabartinis jaunimas. Jei tuo netikėčiau, kokia prasmė man būtų stengtis? Linkiu prasmės kiekvienoje pamokoje“, – priimdama apdovanojimą mintimis dalinosi Ž. Pratusevičienė.
Kad šiuolaikiniame pasaulyje tampa svarbu mokėti prisitaikyti prie pokyčių, įsitikinusi ir antrąją nominaciją pelniusi Griškabūdžio gimnazijos biologijos mokytoja Neringa Stravinskienė, kuri tą popietę buvo apdovanota už inovacijų taikymą ugdyme.
Spindinčios mokytojų akys, traškantys gėlių celofanai, kolegiški apsikabinimai bylojo, kad ir mokytojams gera atsipūsti nuo pamokų tvarkaraščių, pamiršti kasdienius rūpesčius, pabūti savame rate, kur iš pusės žodžio ar žvilgsnio gali būti suprastas. Šventę vainikavo koncertas ir tikėtina, kad spalio 5 d., kai buvo minima tikroji Mokytojų diena, dar ne vienas pedagogas buvo nudžiugintas esamų ir buvusių mokinių dėmesiu – gėlės žiedu ar žinute.