Mokinių pavėžėjimas Šakių rajono švietimo įstaigose yra ne tik kasdienis maršrutas į mokyklą , bet ir galimybės įgyvendinti ugdymo planą – vežti vaikus į užsiėmimus, konkursus, edukacijas. Tačiau transporto priemonės sensta, o naujų mokyklinių autobusiukų pastaruosius kelerius metus rajonas nėra gavęs. Todėl kol finansavimo tvarka neaiški, savivaldybė ir mokyklos ieško sprendimų, kaip užtikrinti sklandų vaikų pavėžėjimą neaukojant ugdymo kokybės. Vienas iš pasigirdusių siūlymų – ateityje mokinių pavėžėjimo paslaugą pirkti iš „Šakių autobusų parko“, kaip tai jau daroma kai kuriose kitose savivaldybėse.
Finansavimas neaiškus, o poreikis – akivaizdus
Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius pabrėžia, kad kalbos apie galimą mokinių pavėžėjimo paslaugos pirkimą iš autobusų parko kol kas tėra tik pasvarstymai, kurie kyla iš kasdienės praktikos.
„Buvo strategija – optimizuojam mokyklų tinklą, duodam transportą, vežam į didesnes mokyklas. O dabar jau kelerius pastaruosius metus neatkeliauja jokia transporto priemonė“, – konstatuoja jis ir priduria, kad senstantis transporto ūkis reikalauja vis didesnių investicijų – ypač kai autobusiukai kasdien suka ilgus maršrutus ir važiuoja prastais keliais.
Jo turimomis žiniomis, savivaldybei autobusiukų įsigijimui šiemet galėtų tekti maždaug apie 100 tūkst. eurų suma. Už ją, sako, realiai galima įsigyti vieną geros komplektacijos autobusiuką. Tačiau lieka neaišku, nei kada, nei kokia forma lėšos pasieks savivaldybes. Be to, pastebi jis, šįkart lėšos numatytos ne per Švietimo ministeriją, o per Susisiekimo ministeriją, todėl kyla papildomų neapibrėžtumų. R. Januševičius čia pat įvardija ir konkretų poreikį rajone: „Dabar autobusiukas kritiškai reikalingas Kiduliams, Kudirkos Naumiesčiui ir Lekėčiams.“
Meras sako, kad priimant bet kokius sprendimus reikėtų aiškių skaičiavimų – kiek kainuotų paslaugos pirkimas, kiek – etato išlaikymas, techninė priežiūra, amortizacija ir t. t. Taip pat būtų reikalingas ir tarybos sprendimas, išgirsta mokyklų vadovų nuomonė. Jis sako girdėjęs mokyklų vadovų argumentą, kad, turint savo autobusiuką, veiklas galima planuotis lanksčiau, tačiau kartu primena, kad „turėti autobusą“ dar nereiškia „turėti galimybę juo važiuoti“.
„Būna, kad sako: negalime važiuoti su mokiniais iki Kauno, nes transporto priemonė neatlaikys. Tai kas iš to – turi, bet neturi? Teoriškai arklys, praktiškai nesikelia“, – apibendrina R. Januševičius.
Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Lilija Liutvinienė ir Šakių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas (kairėje) garsiai svarsto, kad sprendimai dėl mokinių pavėžėjimo turi būti paremti aiškiais skaičiavimais ir realiomis mokyklų galimybėmis. „Draugo“ archyvo nuotr.
Dvi monetos pusės
Svarstydamas, ką reikštų pavėžėjimo funkcijos perdavimas „Šakių autobusų parkui“, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas pabrėžia, kad šiuo klausimu vieno universalaus sprendimo nėra – kiekviena išeitis turi savų privalumų ir trūkumų. Anot jo, tai mokykloms galėtų palengvinti administracinę naštą – atkristų rūpestis dėl remontų, kuro, vairuotojų paieškų ir t. t., tačiau sumažėtų lankstumas, nes, prireikus transporto čia ir dabar, galimybės taptų ribotos. Vedėjo teigimu, nors mokyklos dar sugeba tvarkytis su kasdieniais autobusiukų iššūkiais, dauguma transporto priemonių jau gerokai atgyvenusios – kai kurios jau dvidešimties metų senumo. Situacijos nelengvina ir finansavimo neapibrėžtumas. Savivaldybėms žadami išdalinti 7 mln. eurų sukelia paradoksalią situaciją: kai pinigai paskirstomi vėlai, visos savivaldybės autobusiukus perka vienu metu, o tiekėjai iškart pakelia kainas.
Savas transportas – savarankiški sprendimai
Šakių rajono Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Lilija Liutvinienė mokinių pavėžėjimo situaciją vertina kompleksiškai, nes jos žvilgsnis apima tris skirtingose rajono vietose veikiančius padalinius – Kriūkus, Lekėčius ir Plokščius. Ji pasisako už tai, kad autobusiukai liktų mokyklų žinioje.
„Turime penkis autobusiukus – jų užtenka. Lėšų eksploatacijai taip pat pakanka – savivaldybė dengia kuro ir techninio aptarnavimo išlaidas“, – sako ji ir priduria, kad sprendimus, susijusius su pavėžėjimu, kasdien priima labai operatyviai, o „lankstumą turi tik todėl, kad autobusas yra tiesiog mokyklos kieme“. Pasak L. Liutvinienės, vaikai autobusais kasdien keliauja į spektaklius, sporto centrą, laboratorijas Marijampolėje.
„Pavėžėjimo srautai ne mažėja, o tik plečiasi – mobilumas tampa esminiu dalyku šiuolaikinėje mokykloje“, – sako direktorė ir tikina, kad papildomo streso techninė autobusiukų priežiūra nekelia, nes per daugelį metų prie to tiesiog įprato. Anot pašnekovės, visi kolektyvai jau įgudę derinti maršrutus, tvarkaraščius ir remonto darbus taip, kad tai netrukdytų ugdymo procesui.
Kieme reikia bent vieno
Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius Romualdas Vadluga mokyklinių autobusiukų klausimą vertina iš praktinės, kasdieniais iššūkiais grįstos pozicijos. Nors gimnazija turi du nuosavus autobusus, jų visiems maršrutams aptarnauti neužtenka, todėl teko ieškoti papildomų sprendimų.
„Pernai iškilo iššūkis dėl maršruto nuo Vilkaviškio krypties – paslaugos nupirkti nepavyko dėl per didelės kainos, todėl teko transportą iš Šakių autobusų parko nuomotis “, – sako jis.
Vadovo vertinimu, pavėžėjimo paslaugos perdavimas autobusų parkui turėtų ir privalumų – nebereikėtų rūpintis kuru, remontais, vairuotojais. Tačiau mini tą patį trūkumą kaip ir kolegė – nukentėtų mobilumas. Pasak jo, pernai, bandant išsinuomoti autobusą chorui nuvežti į Klaipėdą, buvo gauta daugiau nei 600 eurų siekianti sąmata.
„Tai košmaras. Mokykla neturi tokių lėšų, kad galėtų nuolat naudotis tokia paslauga“, – sako jis.
R. Vadluga pripažįsta, kad turimi autobusiukai jau gerokai pavargę – vienas jų skaičiuoja 18 metų, kitas – šiek tiek mažiau. Vis dėlto, kol jie važiuoja, mokykla stengiasi išlaikyti savarankiškumą.
„Transportas mums reikalingas ne tik pavėžėti, bet ir ugdyti – perkelti pamokas į kitas erdves, kur vaikai mokosi gyvai, patiria, prisimena“, – reziumuoja direktorius.
Nuo 2022-ųjų Švietimo ministerija mokyklinių autobusiukų centralizuotai nebeperka – savivaldybėms skiriamos tik lėšos. Nors nuo šių metų žadama kasmet skirti po 7 mln. eurų, vis dėlto lieka daug neatsakytų klausimų ir neapibrėžtumo. O rajono realybė aiški: technika sensta, poreikiai auga, o mokykloms svarbiausia išlieka lankstumas ir galimybė patiems valdyti procesus.
Donatas iš Slavikų:
