Penktadienį savivaldybėje Mykolo Romerio universiteto ir Marijampolės Sūduvos akademijos atstovai pristatė Šakių rajono savivaldybėje atliktą tyrimą apie mokyklų tinklo pertvarką ir politinių sprendimų įtaką rajono gerovei. Ir nors demografiniai bei kai kurie kiti rodikliai verčia sunerimti, o švietimo įstaigų tinklas nuolat traukiasi, visgi mūsų savivaldybė įvardyta kaip sąmoninga bei demonstruojanti socialiai atsakingą požiūrį.
Jau su svečiais bei švietimo įstaigų vadovais sveikindamasis rajono meras Raimondas Januševičius pabrėžė, jog šiuo metu rajono švietimo tinklas optimalus, būtent reaguojant į mažėjantį mokinių skaičių ir buvo priimtas sprendimas reorganizuoti Gelgaudiškio bei Kidulių mokyklas ir šiais mokslo metais startavo naujas darinys – „Nemuno“ mokykla. Kiek anksčiau tokiu pačiu principu buvo pertvarkytos ir Plokščių, Kriūkų bei Lekėčių mokyklos.
„Jaučiame, kad tinklas šiai dienai optimalus, bet tik kokiems trejiems metams. Nežinau, kiek dar išgalėsime patempti nekomplektus ir išlaikyti nepilnas 10 ar 11 klases. Jeigu trūksta vieno vaiko klasėje, turėtų būti ne 50 proc., o 10 proc. prisidėjimas“, – mintimis dalijosi rajono vadovas, kalbėjęs apie dėl to didėjančią finansinę naštą savivaldybės biudžetui. O kur dar didžiulės lėšos, reikalingos mokinių pavėžėjimui.
Pavyzdžiui, iš šiųmetinio biudžeto dėl 11 klasės nepakankamo komplektavimo Kudirkos Naumiesčio ir Griškabūdžio gimnazijoje papildomai reikės skirti apie 150 tūkst. eurų. Tačiau toks pastebėjimas ir liko pastebėjimu, nes nacionaliniu lygiu turėtų būti kitokie sprendimai, o jie dažniausiai kinta keičiantis valdžioms, ministrams.
Visgi būtent tai, kad rajonas stengiasi mokyklas išlaikyti arčiau vaikų, tyrimo „Mokyklų tinklo pertvarkos ir politinių sprendimų įtaka rajono gerovei“ vadovė Jolanta Urbonovič įvardijo socialiai atsakingu požiūriu ir stiprybe.
„Kuo arčiau vaiko – tuo saugiau socialiai, bet tuo sudėtingiau užtikrinti visą ugdymo kokybės spektrą. Socialiai teisingas sprendimas dažnai nėra administraciškai pigus“, – teigė ji, akcentavusi ir tai, kad mūsų rajonas išsiskiria ir logistiniu požiūriu, nes tarp mokyklų nemaži atstumai, rajonas geografiškai gana plačiai išsidėstęs, o bemaž pusė moksleivių yra vežiojami.
Pristatymo klausę švietimo įstaigų vadovai sutiko, kad neišvengiamus sprendimus dažnai diktuoja nacionalinė politika, kuri kinta priklausomai nuo to, kas ateina į valdžią. Visgi kol kas rajono mokyklų tinklą jie irgi įvardija kaip optimalų. D. Pavalkio nuotr.
Ir tai minusas ne tik dėl finansinių kaštų. Pavyzdžiui, neformalaus ugdymo pasiekiamumas įvardyta silpniausia mūsų grandis ir būtent nemaža dalimi tai siejama su pasiekiamumo problemomis.
„Neformaliojo ugdymo ir pailgintos dienos prieinamumas tampa socialinės nelygybės stiprėjimo rizikos veiksniu, ypač periferinėse teritorijose“, – sakė J. Urbonovič, pridūrusi, kad visavertis ugdymas visgi pasiekiamas nevienodai, tad susitikimo metu išskirta visos dienos mokyklos modelio plėtra siekiant tiek prieinamumo, tiek kokybinės dimensijos. Beje, būtent šiuo keliu rajonas ir bando eiti.
Kalbėdama apie ugdymo pasiekimus ji teigė, kad nors nacionalinių patikrinimų rezultatai rajone palaipsniui gerėja, tačiau išlieka žemiau šalies vidurkio, o akivaizdūs skirtumai jaučiami ir tarp kaimiškų ir miesto mokyklų, tai lemia ir didėjanti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių dalis, tad ji nekart akcentavo ugdymo kokybės užtikrinimą.
„Pasiekimų duomenys rodo ne nesėkmę, o ugdymo proceso sudėtingėjimą demografiškai nykstančioje aplinkoje“, – minėjo viešnia.
Ji gyrė rajono mokyklų infrastruktūrą ir ją įvardijo „gera“ arba „labai gera“, tačiau iškart pažymėjo, kad ugdymo kokybė pirmiausiai priklauso ne nuo infrastruktūros, bet nuo žmogiškųjų ir organizacinių išteklių, o ši problema būdinga ne tik mūsų rajonui.
Marijampolės Sūduvos akademijos STEAM (gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų) centro vadovė Vaida Pituškienė teigė, jog Šakių rajono mokyklų moksleiviai – tarp aktyviausiai šiame centre besilankančių, tad džiaugėsi sėkminga partneryste ir kvietė ją puoselėti toliau. D. Pavalkio nuotr.
„Faktas, kad mažos savivaldybės mokytojų trūkumą pajus daug labiau nei didžiosios“, – sutiko ji ir kaip variantą ypač vyresnėse klasėse siūlė nuotolinio ugdymo taikymą, kai, tarkim, fiziką tuo pačiu metu per nuotolį tas pats mokytojas dėsto kelių mokyklų moksleiviams.
Apibendrindama gana platų tyrimą dėl švietimo tinklo pertvarkos rajone J. Urbonovič sakė, jog mūsų rajone sprendimai nėra chaotiški, o nuoseklūs, bet sistema veikia artėjant savo pajėgumų riboms.
„Šiandien švietimo tinklo valdymas yra sėkminga adaptacija, bet dar ne ilgalaikė kokybės strategija“, – sakė tyrimo vadovė ir taip pat pateikė tam tikras rekomendacijas.
Pavyzdžiui, vienoje iš jų nuo 2029 m. rugsėjo 1d. pradėti vidaus struktūros pertvarkymus, sujungiant Sintautų pagrindinę mokyklą, Griškabūdžio gimnaziją ir Vinco Kudirkos gimnaziją. Kitas siūlymas – Sintautų mokyklą jungti prie Vinco Kudirkos gimnazijos, o Griškabūdžio gimnaziją – prie Lukšių Vinco Grybo gimnazijos.
Visgi priimant galutinius sprendimus, sakė viešnia, reikalinga stebėsena, neskubėjimas. Kaip replikavo Griškabūdžio gimnazijos direktorius Arūnas Šalnaitis, akivaizdu, kad tai, kas rajone veikia dabar, yra gerai, o visa kita – būrimas iš kavos tirščių, nes neaišku, kokie sprendimai bus keičiantis valdžioms. Galbūt, svarstė jis, kritinis bus ne 200 mokinių skaičius, kai jau būtina įstaigas jungti, o 150 ir tada vėlgi tai diktuos atitinkamus sprendimus.
„Vieno recepto visoms savivaldybėms nėra. Vis tiek turite pasinaudoti potencialu, kuris yra čia, vietoje“, – kalbėjo viena iš tyrėjų Barbara Stankiewicz.
Bemaž dvi valandas trukusiame susitikime nekart išryškėjo akivaizdi tendencija, kad švietime iššūkių netrūksta ir netrūks, o ypač periferijoje artimiausioje ateityje reikės išties kūrybingo požiūrio bei finansų norint išlaikyti tai, kas šiuo metu dar, rodos, sėkmingai veikia.
Donatas iš Slavikų:
