Penktadienio pavakarys atvirame jaunimo centre Šakiuose buvo išties neeilinis – čia viešėjo ir į linksmą pašnekesį leidosi žinomi humoristai Mantas Bartuševičius, Vaidotas Šiožinis ir kraštietis Paulius Ambrazevičius. Ir jei ne tą pačią dieną vykusios šimtadienio šventės, tikėtina, jaunimo būtų sulaukta dar daugiau. Tačiau dėl to atmosfera ir nuotaika buvo ne mažiau smagi, kiekvienas norintis galėjo užduoti rūpimus klausimus, išgirsti asmenines svečių istorijas.
„Humoro klubo“ nariai P. Ambrazevičius, M. Bartuševičius ir V. Šiožinis kvietė atviram pokalbiui apie tai, kas įdomu, o diskusijos moderavimo drąsiai ėmė Šakių gimnazistė Aistė Merkeliūnaitė. Kadangi ko jau ko, bet svečių charizmos nepaslėpsi, tad pašnekesys buvo išties nuotaikingas. P. Ambrazevičius atviravo apie nostalgiją savam kraštui, net jo bičiuliai jį traukė per dantį, kad ir jie žino, kur Šakių ežeras, kuriame name užaugęs Pauliaus tėtis ir pan.
Jaunimui rūpėjo sužinoti, kokių savybių reikia norint būti komiku, domėjosi, kaip jie nusprendė pasukti šiuo keliu, smalsavo, o kokie gi jie buvę mokiniai mokykloje. Beje, pasirodo, visi mokęsi išties gerai, o atsitiktinai susidėliojusios gyvenimo detalės lėmė, kad kartu ėmė kurti ir humoro programą.
Susitikimo būta išties nuotaikingo, jaunimas svečiams galėjo užduoti rūpimus klausimus ir betarpiškai pasišnekučiuoti. D. Pavalkio nuotr.
Ir nors iš šono stebint atrodo, kad humoristams viskas einasi lyg sviestu patepta, jie atviravo, kad sunkių momentų tikrai būna, o rašant naują programą galvą pasukti ir bajerių pagalvoti tikrai tenka. Svečiai atviravo kartais pavargstantys ne tik vienas nuo kito, bet ypač po programos, kurią pristatydami kiaurai ir išilgai maišo Lietuvą, jaučiasi išsisėmę ir galvoja, kad jau geresnės programos tai tikrai daugiau neparašys. Bet kai tiek metų yra matomi, gebantys prajuokinti ir į pasirodymus pritraukti sales, panašu, jų kūrybiniai klodai dar tikrai neišsemti. Ir tikrai būna, sutinka P. Ambrazevičius, kad nenori važiuoti į vieną ar kitą pasirodymą, bet supranti ir tai, kad turi didžiulę dovaną, tad į savo veiklą teigė visi žiūrintys išties atsakingai.
Jie pasakojo – po intensyvių turų leidžia vieniems nuo kitų pailsėti, tačiau pripažino, kad yra ne tik kolegos, bet ir geri draugai.
Žinoma, yra nemalonioji pusė, nes komikai sulaukia daugybės heito, tad storos odos tikrai reikia. Tačiau jeigu pradžioje dar ir skaitydavę komentarus, dabar, sako vienbalsiai, į tai nekreipiantys dėmesio, o jeigu norėtų reaguoti ir atrašinėti, tiesiog neturėtų kada dirbti.
D. Pavalkio nuotr.
Beje, Mantas dalijosi nuomone, kad būdamas ne tik komikas, bet ir kitos srities matomas žmogus, šalia savo amato turi „dar už kažką eiti“ ir nešti kažkokią kitą žinutę.
„Nesutinku, kad sportą reikia atsieti nuo politikos, o menas tik menas ir jokiais būdais negalima nieko pasakyti. Mane nervina tos kalbos, kad krepšinis daugiau negu žaidimas, tai yra progų tai įrodyti, ypač krepšininkai, kurie sekami tūkstančių jaunų žmonių, turi rodyti pavyzdį ir nereikėtų bijoti prisiimti tos atsakomybės“, – sakė jis ir teigė, jog vykstant kažkokiems svarbiems įvykiams „apsimesti šlanga nevertėtų“.
„Nesąmonė, kad komikas negali kištis, bet aš ir pilietis“, – poziciją dėstė M. Bartuševičius ir pagyrų negailėjo jaunimui, pavyzdžiui, kad ir situacijoje su Žemaitaičiu.
Ir nors šiandieniniame pasaulyje vis daugiau gyvo bendravimo užgožia socialinė medija, visi tvirtino, kad jiems svarbiausia gyvi susitikimai, pokalbiai. Beje, būtent iš susitikimo su jaunimu komikai skubėjo į renginį Šakių kultūros centre, kur pilnutėlei salei pristatė savo programą „Du apvalūs, vienas ilgas“.
D. Pavalkio nuotr.
Sulaukę klausimo apie tai, kaipgi į jų veiklą reaguoja tėvai, vyrai neneigė, kad ypač pradžioje nestandartinis karjeros kelias buvo sunkiai suprantamas: kadangi Paulius iš pradžių studijavo politikos mokslus, tad galbūt turėta vilčių, kad sūnus bus diplomatas ar kažkas panašaus, tik jau ne komikas, juolab būta ir kitokių veiklos paieškų, laisvai samdomo darbo. Paulius pasidalino atsiminimu, kad močiutė patikėjo, jog anūkas turi „tikrą darbą“, kai jai atnešė knygą, kur buvo nurodyta, kad iš anglų kalbos vertė P. Ambrazevičius.
Vaidotas pasakojo, kad jo tėvai ir dabar sunkiai supranta, kuo gi sūnus užsiiminėja, nes jiems atrodo normalu gauti kas mėnesį atlygį, nesvarbu, kad užmokestis už vieną pasirodymą yra dvigubai didesnis...
Susitikimo metu pasidalinta ir mintimis apskritai apie jaunimą, kartų skirtumus. Nė vienas iš svečių nesutiko, kad „anksčiau buvo geriau“, nes būtent dabartinis jaunimas yra atviresnis, su mažiau kompleksų ir be sovietinio šleifo, tad jiems linkėjo drąsos būti savimi ir džiaugėsi galimybe gyvai pabendrauti su jaunosios kartos atstovai.
Donatas iš Slavikų:
