Asta GVILDIENĖ

Švietimo ir mokslo ministerijos parengtu naujos redakcijos Švietimo įstatymu buvo numatyta atsisakyti vidurinės mokyklos, įtvirtinant trijų lygių švietimo įstaigas: pradinę, progimnaziją bei gimnaziją jau nuo 2012 metų, tačiau Seimas šį terminą linkęs pratęsti iki 2015 metų.

Nuotr. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tikina, kad pavasarį Švietimo įsakymas dėl mokyklų reformos atidėjimo iki 2015 metų bus priimtas.

Jei būtų įgyvendinama ši mokyklų reforma, Šakiuose rajono savivaldybės Tarybos sprendimu be jokios konkurencijos liktų „Žiburio“ gimnazija, „Varpo“ vidurinė mokykla būtų reorganizuota į progimnaziją, o „Aukuro“ pagrindinė mokykla būtų panaikinta.

Pasak „Aukuro“ pagrindinės mokyklos direktoriaus Rolando Kučiausko, bet kokios reformos tikslas turėtų būti nukreiptas į jau esamos tobulinimą ir pagerinimą, o taip pat ir geresnių mokymosi sąlygų sukūrimą mokiniui.

 
Iš tiesų, toks ir turėtų būti pagrindinis švietimo politikos siekis, pertvarkant arba kitaip  sutvarkant mokymo įstaigų tinklą. R.Kučiausko manymu, čia svarbiausia - atrasti dermę tarp siekių ir galimybių, svarbiausia išlaikyti stiprias ugdymo įstaigas ir padėti nykstančių mokyklų mokiniams jas pasiekti.

Direktorius nemano, kad naujoji reforma yra mokyklų naikinimas. Jis akcentavo tris pagrindinius pertvarkos principus: 1. Inicijavimą, kai ruošiantis tvarkyti tinklą, reformatoriai pagrįstai ir motyvuotai, skaidriai ir argumentuotai aiškina situaciją  mokyklų bendruomenėms, tuo išvengdami įtampos, nerimo, gauna  jų pritarimą, aptaria alternatyvas ir numato pasekmes; 2. Įgyvendinimą, kai priimami motyvuoti sprendimai dėl pertvarkos ir daromi ją įgyvendinantys žingsniai; 3. Įtvirtinimą, kai atliekamas kokybės užtikrinimas ir esamo suformuoto tinklo išlaikymas ir palaikymas.

„Parengta nauja Švietimo įstatymo redakcija, kurioje numatyta lankstesnė kaimo mokyklų tinklo pertvarka ir jos užbaigimas 2015 metais. Pavasarį įstatymas bus priimtas. Esame suinteresuoti, kad kaimo vietovėse vidurinių mokyklų tipas gyvuotų ilgiau“, - teigė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, kai praėjusį mėnesį su darbo vizitais lankėsi bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenėse, pranešdamas joms džiugią žinią, kad grėsmė 2012 metais netekti vidurinių mokyklų statuso atitolinama trims metams. Tačiau, kad tinklo pertvarka atidedama iki 2015 metų nėra priimtas nei vienas dokumentas.

Tai patvirtino ir Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Vyda Pranckevičienė. Ji nekomentavo, kaip vertina mokyklų reformos atidėjimą dar trims metams, tik informavo, kad šiuo metu dirbama pagal senąjį švietimo planą, nes dar nėra naujo švietimo ir mokslo ministro įsakymo, kuris patvirtintų reformos atidėjimą iki 2015 metų.  Kadangi naująjį įsakymą G.Steponavičius žada pasirašyti šį pavasarį – tai ir savo planus švietimiečiai peržiūrės po įsakymo priėmimo.

Rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algimantas Damijonaitis patvirtino, kad šiuo metu kaimo mokyklų tinklo pertvarkos vykdymas sustabdytas. Jis labai teigiamai žiūri į bendrojo lavinimo mokyklų reformos atidėjimą iki 2015 metų. Pasak A.Damijonaičio, per tą laikotarpį vis mažėjant mokinių skaičiui, galbūt, natūraliai bus pereita nuo vidurinių mokyklų prie progimnazijų - taip savaime reorganizuosis švietimo įstaigų darbas. Ir jis, galbūt, nebus toks skausmingas, kaip dabar.

R.Kučiauskas mano, kad racionaliam tinklo tvarkymui būtų blogai bet koks delsimas. „Kuo ilgiau delsime, tuo daugiau prarasime, - sakė jis. - Tačiau primenu, kad tai turi vykti sklandžiai, planingai ir skaidriai. Aš esu už tai, kad būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos mokiniams ir kuo saugesni jaustųsi mokytojai, nepedagoginiai darbuotojai, mokinių tėvai, kad kuo daugiau mokymo įstaigų išliktų kaime, nes mes esame kaimiškasis rajonas ir turime pagalvoti, kaip žmonės gyvens, dirbs, augins vaikus  ateities kaime, jei ten išnyks mokyklos - maži kultūros tradicijas  puoselėjantys ir kaimo bendruomenes vienijantys židinukai.“   

Dabartiniame Švietimo įstatyme numatyti trys bendrojo lavinimo mokyklų tipai: pradinė, pagrindinė ir vidurinė. Priėmus naująją įstatymo redakciją būtų įteisinti dar du: progimnazija ir gimnazija.

Gimnazijos garantuoja vidurinį išsilavinimą. Progimnazijos tipui būtų priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ar pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo programą, t. y. apimtų 1 - 8 klases.

Didžiausia visų švietimo įstaigų blogybių priežastis – mažėjantis mokinių skaičiaus. Jis ir paskatino mokyklų tinklo pertvarką, po kurios turėtų nelikti kaimo vidurinių mokyklų. Mokinių skaičiaus mažėjimas taip pat apkarpė ir pedagogų krūvius. Jei buvo laikotarpis, kai beveik pusė šalies mokytojų turėjo 36 pamokas per savaitę, tai šiandien tokių jau beveik visai nėra.

Tikėkimės, kad mokyklų reforma ir jos atidėjimas iki 2015 metų neturės skausmingų pasekmių nei mokiniams, nei mokytojams, nei mokykloms, o iš tiesų sukurs geresnes  sąlygas mokinio tobulėjimui, lavinimui, užtikrinti jo ugdymo ir ugdymosi kokybę, prieinamumą ir lygias galimybes.