
Artėja baigiamųjų klasių moksleivių Šimtadienio šventė. Iki egzaminų lieka net arba tik 100 dienų. Kokiomis nuotaikomis gyvena abiturientai, ar nerimauja dėl artėjančių egzaminų ir tolimesnio savo gyvenimo? Apie tai juos ir pakalbinome.
Šakių „Žiburio“ gimnazijos abiturientė Ieva Zokaitytė vis dar negali patikėti, kad šie mokslo metai jau paskutiniai mokykloje, nors tai nuolat primena fotografavimasis vinjetėms, Šimtadienis, įskaitos, artėjantys egzaminai. „Žinoma, pagalvojus apie juos, perbėga nerimo šiurpuliukai, - sako Ieva. - Kaip ir visi abiturientai, noriu kuo geriau išlaikyti egzaminus, bet manau, kad pats didžiausias darbas jau praeityje - žinias krovėmės 12 metų, atėjo metas pasitikrinti. Baimė geresnių rezultatų tikrai neatneš. Aš pasitikiu savo jėgomis.“
Pasak Ievos, šiais metais ji dar kartą įsitikino, kad mūsų Švietimo ministerijoje dirbantys žmonės tiesiog nerimsta kažką keisti, visiškai neatsižvelgdami naudinga tai jaunimui, ar ne. „Man nepatinka, kad šiais metais egzaminai rengiami šeštadieniais, be to egzaminų rezultatų reikia laukti labai ilgai, - atvirauja Ieva. - Mokytojai dažnai kartoja, kad egzaminų užduotys kas dvejus metus būna akivaizdžiai sunkesnės ir ši „laimė“, tikriausiai, pasitaikys mano kartai.“
Griškabūdžio vidurinės mokyklos dvyliktokas Povilas Sinkevičius sako, kad dėl egzaminų nerimauja, kaip ir kiekvienas abiturientas, nes nuo jų rezultatų priklausys ne tik galimybės įstoti į pasirinktas aukštąsias mokyklas, bet ir tolimesnė jaunų žmonių ateitis.
Jo manymu, egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka yra per griežta ir abiturientams sukelia didelę įtampą. „Egzaminų pažymys pirmiausiai priklauso nuo susikaupimo, ramios būsenos laikomo egzamino metu ir, žinoma, nuo žinių. Žinių reikia labai daug. O kai savimi pasitiki, tada ir sėkmė lydi.“

Aistė nerimauja dėl anglų kalbos egzamino. Ji nepatenkinta egzaminų organizavimo tvarka, nes anglų kalbos egzaminas vyks dar nepasibaigus mokslo metams. „Egzaminų pažymiai priklauso ne tik nuo moksleivio pasiruošimo bei sėkmės, bet ir nuo psichologinio pasirengimo, - sako Aistė. – Aš manau, kad egzaminas susideda iš 70 procentų žinių ir 30 procentų sėkmės.“
Šakių “Varpo” vidurinės mokyklos dvyliktokas Mantvydas Vaičiūnas, kuris su

Pasak Mantvydo, apie egzaminų organizavimą ir vykdymą jis nėra geras nuomonės, nes mokykloje dažnai mokomasi ne tam, kad įgytas žinias panaudotume gyvenime, o tam, kad geriau išlaikytume egzaminus. „Tai yra suprantama, bet norėtųsi kitokios žinių vertinimo sistemos, - mąsto jis. - Juk maždaug per 3 valandas perteikti turimas žinias ir atlikti užduotis yra tikrai sunku, o dar kur jaudulys ir kiti aspektai.“
Mantvydo manymu, kartais vertinime pasitaiko ir subjektyvumo. „Tai tarsi žaidimas, kurio taisykles sužinai jį jau pažaidęs, nes būna ir tokių užduočių, kur tiesiog neaišku, kaip jos bus vertinamos, - sako jis. - Išvada - reikia tobulinti egzaminų sistemą, bet tai pasiekti galima tik ilgų diskusijų ir racionalių sprendimų keliu.“

Dvyliktokės manymu, egzaminai organizuojami ir vykdomi pakankamai gerai. „Egzaminų rezultatai priklauso nuo žinių ir sėkmės po lygiai. Trūkumas būtų tas, kad egzaminai abiturientams parenkami per sunkūs, reikia į galvas „sukišti“ be galo daug informacijos. Tuo skundžiasi daugelis moksleivių“, - tvirtina Rasita.