Nuo telefoninių sukčių aferos išgelbėjo artimųjų budrumas

telefonasRita PLAUŠINAITYTĖ - ŠERKŠNIENĖ
 
Atrodo, žiniasklaida lūžta nuo įspėjimų saugotis telefoninių sukčių, tačiau paskambinus artimuoju  apsimetusiems apgavikams, vyresnio amžiaus žmonės vis dar dažnai tampa jų aukomis. Panaši istorija atsitiko ir vienai mūsų rajono gyventojai, tačiau ją nuo sukčių išgelbėjo du dalykai – tuščia piniginė ir artimųjų budrumas.
 
Nuotr. Telefoniniai sukčiai 77 m. pensininkę įtikinėjo, kad jos dukra padarė sužalojimą, už kurį reikia sumokėti 6 tūkst. eurų nukentėjusio vaiko tėvams.
 
Atokiame Šakių rajono vienkiemyje gyvenanti 77 m. moteris nenori viešinti nei savo gyvenamosios vietos, nei asmeninių duomenų dėl to, kad bijo sulaukti savo namuose netikėtų svečių, kurie žadėjo atvykti paimti pinigų už dukros padarytą žalą. Pavadinkime senolę Onute. Jos papasakota istorija apie telefoninių sukčių skambutį niekuo nesiskiria nuo daugelio kitų panašių istorijų. Moteris pripažįsta – būtų atidavusi sukčiams paskutinius pinigus, jeigu ji tų pinigų būtų tuo metu turėjusi. Vos per žingsnį netapusi aferistų auka, senolė sako, kad vieną gražią popietę sulaukė skambučio į fiksuoto ryšio telefoną. Skambino moteris, bet jos balsas Onutei pasirodė nepažįstamas. Tačiau senutę suglumino tai, kad ši pradėjo klausinėti, kaip ji gyvenanti ir kokia jos sveikata. Taip elgiasi į užsienį išvykusi uždarbiauti Onutės dukra – nuolat skambina, domisi jos savijauta. Tad Onutė nieko nelaukusi išsitarė savo dukros vardą:

 „Ar tu čia, Rasele (vardas pakeistas), kas atsitiko, kodėl tavo toks keistas balsas?“

„Man didelė bėda atsitiko, aš ligoninėje, susimušiau burną, negaliu gerai kalbėti. Mane sodins į kalėjimą, man reikia pinigų“, – tokį atsakymą Onutė išgirdo iš savo „dukros“.
Po to „dukra“ sakė daugiau negalinti kalbėti ir perdavė telefono ragelį neva ją saugančiam darbuotojui. Labai mandagiai pasisveikinęs vyriškis jau rietė istoriją kaip iš rašto. Neva Onutės dukra krito nuo laiptų ir sužalojo šešerių metų mergaitę, kuri dabar laukia kaukolės operacijos. Pati Rasa taip pat yra suluošinta, negalinti kalbėti, tad ji paprašė neva ją saugančio policijos apsaugos darbuotojo, kad šis papasakotų visą istoriją mamai. Taigi Rasos laukia kalėjimas, o sužaloto vaiko tėvai dabar yra ligoninėje, laukia vaiko operacijos ir pinigų iš Rasos už padarytą žalą. Svarbiausia, anot vyriškio, kalbėjusio su Onute telefonu, dabar yra sumokėti mergaitės tėvams 6 tūkst. eurų, o jeigu ši per operaciją neišgyvens, dar reikės laidotuvėms dviejų tūkst. eurų. Tačiau pačią Onutę labiau domino ne nelaimingos mergaitės likimas, bet jos dukra. Senolei paklausus, kaip jaučiasi Rasa, vyriškis paaiškino, kad jai jau geriau,  kad greitu laiku Rasa bus išvesta į areštinę ir lauks teismo. Anot skambintojo, Onutės dukrai už žmogaus sužalojimą gresia 4 metai kalėjimo. Tačiau pasakodamas apie Rasos istoriją, vyriškis nepamiršta paminėti, kad reikia mergaitės tėvams sumokėti pinigus, kitaip jai grės dar daugiau metų kalėjimo. Ir tada sukčius prieina tiesiai prie reikalo – klausia, kiek senolė turinti grynųjų namuose, ar apskritai turinti pinigų.

„Aš turiu grynųjų tik penkis eurus, o banke iš viso neturiu. Dar esu neatidavusi skolų žmonėms iš anksčiau, o gyvenu nuo pensijos iki pensijos“, – nusako savo finansinę padėtį Onutė.

Tačiau vyriškis  atkaklus ir klausia Onutės, gal ši turinti pinigų banko sąskaitoje arba kaupiamąjį indėlį. Išgirdęs neigiamą atsakymą, pamėtėja senolei idėją pinigų pasiskolinti, nes neva patale gulinti Rasa prašo motinos padėti, o vėliau ji su mama atsiskaitysianti ir skolas grąžinsianti. Vyriškis pasiūlo Onutei, kad ši eitų nors dalį pinigų pasiskolinti, o likusią dalį, pasak jo, ji galėsianti sumokėti vėliau, tačiau dabar būtinai reikia sumokėti bent dalį nurodytos sumos sužalotos mergaitės tėvams. Ir būtinai kuo skubiau!

Ko nepadarysi dėl savo artimo, ypač kai kalba eina apie vaikus! Onutė tvirtai nusprendė pabandyti pasiskolinti pinigų iš savo giminaičių bet kokia kaina, kad tik pagelbėtų į bėdą patekusiai dukrai. Tačiau vyriškiui ji pasakė nežinanti, ar gaus kur pinigų pasiskolinti, ir paprašė jo palikti savo telefono numerį, kad galėtų jam paskambinti. Pastarasis sakė skambinęs iš ligoninės, tad telefono numerio neturi, tik gali pas pensininkę atvykti pasiimti pinigų. Onutė, nors ir patikėjo šia istorija, bet gudriai apgavikui pasakė, kad pinigų jam neduosianti be policijos. Tada sukčius pasakė senolei, kad pinigų atvažiuos pasiimti pats sužalotos mergaitės tėvas ir atsiveš iš policijos raštą, kuris paliudys šį įvykį, ir davė pensininkei laiko iki 18 val., kad ši turėtų galimybę pasiskolinti žadėtų pinigų.

Pirmiausia šią istoriją Onutė nuėjo papasakot kitoj pusėj gatvės gyvenančiam savo sūnui, kuris iš karto nenorėjo patikėti šia istorija.

„Tave apgavo, aš neseniai su seserimi kalbėjau, jai buvo viskas gerai“, – sakė sūnus motinai.

Tačiau Onutės šis pasakymas neįtikino.

„Žinot, kaip gyvenime būna – vieną akimirką sveikas, o kitą – jau nėra žmogaus“, – sako Onutė.

Ji nieko nelaukusi paskambino vienam geram šeimos bičiuliui ir paprašė, kad  atvyktų pas ją apie 18 val. Šeimos draugas nieko nelaukdamas atvažiavo į svečius ir išklausęs visą Onutės istoriją sako:

„Paskambinkim Rasai ir pažiūrėkim, kaip ten yra iš tikrųjų.“

Paskambinę Onutės dukrai, artimieji sužinojo, kad ji yra sveika ir apie jokias ligonines bei sužalotas mergaites negirdėjusi. Onutei nukrito didelis akmuo nuo širdies, tačiau išgąstis niekur nedingo – juk tie žmonės žadėjo atvažiuoti pas ją į namus pasiimti pinigų. Nieko nelaukę Onutės artimieji kreipėsi į policiją. Netrukus Onutė sulaukė skambučio iš Šakių policijos komisariato, pareigūnai paaiškino, kad ji turėtų iš karto kreiptis į juos, jeigu sulauks dar kokio keisto skambučio.

Šakių rajono policijos komisariato viršininkas Mindaugas Akelaitis akcentuoja, kad kiekvienas suaugęs žmogus turėtų žinoti: jokie teisės aktai neįpareigoja policijos darbuotojų skambinti gyventojams ir iš jų prašyti asmeninių duomenų arba pinigų. Anot M. Akelaičio, kad apsisaugotų nuo tokių sukčių, žmonės turėtų būti ne tokie patiklūs, paskambinus aferistui, neprarasti budrumo. Tačiau 77 m. moteris sako: „Kai išgirsti, kad nelaimė atsitiko tavo vaikui, tada apie nieką negalvoji, tik apie tai, kaip jam pagelbėti.“

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Vasario 16-oji. Kas šiandien mums yra laisvė?

klausimelis 02 14Elena iš Keturnaujienos:

Svarbi mums ši diena. Ir vėliavą išsikeliame. Iš kaimo nuvykti į renginį greičiausiai nepavyks. Žiūrėsiu renginius per televizorių. Kas man yra laisvė? Kur noriu, ten einu. Vaikai gali į užsienį laisvai važiuoti. Nors mes esame laisvi, bet jaudina karai, vykstantys pasaulyje. Kai Ukrainoje nekaltai žmonės žūsta. Daug negatyvių žinių ateina iš televizijos. Saugoti laisvę turim. Pirmiausiai patys žmonės turim nesipykti. Ir kad nebūtų karo. 

klausimelis 02 14 2

Lilija iš Lukšių:

Švęsime Lietuvos gimimo dieną. Manau, būtina minėti, dalyvauti renginiuose. Šiuo metu visą dėmesį kreipiame į šalis, kur karai vyksta, o savo šalies šventes pamirštam. Gerbkime ir mylėkime Lietuvą. Jei ne mes, tai ir Lietuvos nebūtų. Man laisvė, kad nebijau nieko: galiu saugiai vaikščioti, laisvai reikšti savo mintis ir nuomonę, parduotuvėje nusipirkti tai, ko noriu. Spalvos atsirado, anksčiau pilka kasdienybė buvo. Ir žmonės linksmesni. O nerimas visada buvo: senoliai pergyveno karą, mus atominiu karu gąsdino.

europos pulsas350px

radarom350px 
 
nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
svietimo forumas 300x600 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.