Kai nori – įmanoma viskas

lauksvaAgnė NAUMAVIČIŪTĖ  

Neseniai UAB „Lauksva“ paminėjo veiklos dvidešimtmetį. Nors įmonės pardavimų skyriaus vadovė Loreta Valaitienė sako, kad per daug šio jubiliejaus nesureikšmina, tačiau negalima nepastebėti su kiekviena diena vis didėjančių įmonės užmojų bei siekių.

Nuotr. Įdiegus naujus įrengimus, net tik pagerėjo darbo sąlygos, bet ir pagreitėjo gamybos procesas.

Sunkiausia – darbas su žmonėmis

Tad kas per tą dvidešimtmetį buvo sudėtingiausia ir sunkiausiai įveikiama? L. Valaitienė užtikrintai tikino, jog darbas su žmonėmis.

„Tu turi atspėti, matyti, nepavargti, šypsotis, kad ir kaip jaustumeisi. Įrengimas nesureaguoja į tavo nuotaiką, o štai žmogus yra žmogus. Ar ne taip, ar ne tai pasakei, ar ne tada, kai reikia, – visada turi labai atidžiai apie tai galvoti. Esu šimtu procentų įsitikinusi – darbas su žmonėmis yra pati sudėtingiausia verslo dalis“, – atvirai sakė L. Valaitienė.

Pasiteiravus apie didžiausius pasiekimus per įmonės gyvavimo laikotarpį L. Valaitienė juokaudama teigė, kad tokio dar nėra. Metams einant, verslininkė pradeda galvoti, kad užsibrėžtus tikslus galima padalyti į tris gabalėlius – vienas skirtas „Lauksvai“, kad ji būtų gera, stipri įmonė, kitas – darbuotojams, kad jie būtų patenkinti darbo užmokesčiu ir darbo sąlygomis, ir trečiasis gabalėlis – konkurenciniam pranašumui, kad visuomet eilėje stovėtų klientų.

Dalyvavo projekte

 Kaip sako L. Valaitienė, per dvidešimtmetį įmonė užaugo iki veržlios, atsakingos ir kūrybingos baldus gaminančios kompanijos, kuriai rūpi ne vien verslo sėkmė. Jos siekius įprasmina klientų norai ir pasirinkimas, dalyvavimas įvairiose parodose ir žinomumas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tai skatina bendrovę išsikelti ambicingus planus, diegti inovatyvias technologijas, suburti ambicingų, pozityvių ir iššūkių nebijančių specialistų, siekiančių saviraiškos bei tobulėjimo, komandą.

Praėjusiais metais „Lauksva“ įgyvendino vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI) projektą „Lauksva“ – inovatyvių technologijų diegimas, kuriant naujas darbo vietas“. Įgyvendinus projektą įmonė įsigijo 13 naujų įrengimų už 120 tūkst. eurų. Apie 60 tūkst. eurų buvo finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Pasak L. Valaitienės, įsigijus naujus įrengimus, efektyvesni gamybos procesai, pavyzdžiui, lenktos faneros formos išgaunamos su hidrauliniu presu, modernių ir klasikinių formų medines kojeles gamina kopijavimo funkciją turinčiomis staklėmis. Verslininkė pasakojo apie rėmų dygiavimo įrenginio, porolono pjaustymo staklių, porolono smulkintuvo, gręžimo staklių ir kt. įrengimų privalumus. Beje, įgyvendinus projektą sukurtos penkios darbo vietos: dvi medienos apdirbimo staklių operatorių ir po vieną minkštų baldų apmušėjo, apmušalų siuvėjo ir kūriko.

Tobulumo link

Verslininkė neslėpė, jog retai besulaukianti aukštesnės kvalifikacijos specialistų, kurie nori įsidarbinti įmonėje, o praėjusiais metais nuo liepos mėnesio čia nebuvo užsukę ir praktikos atlikti norinčių studentų. Vienas iš veiksnių, lemiantis žmonių mažėjimą, – padidėję darbo užmokesčiai tokiuose didmiesčiuose kaip Vilnius. Taip į miestus viliojami jauni žmonės, kurie mato perspektyvą juose dirbti ir gyventi. L. Valaitienės teigimu, įmonėms, įsikūrusioms mažesniuose miestuose, vienintelė išeitis – integruotis verslui su mokyklomis: parodyti jaunam žmogui, kad jis ir savame krašte gali susirasti darbą.

Verslininkė pastebėjo, kad kartais jauni žmonės neatsakingai renkasi specialybes, kurias norėtų studijuoti, o būna ir taip, kad tiesiog neturi norimoms studijoms galimybių. L. Valaitienė pateikė pavyzdį, kai iš profesinės mokyklos atlikti praktikos atėjo dvi merginos, studijuojančios statybą ir apdailą.

„O mums tiesiog verkiant reikia siuvėjų. Ir ką tuomet daryti? Tada teiravausi merginų, ar jos norėtų mokytis siuvėjo amato. Klausiau jų, ar matė, kaip atrodo siuvimo mašina. Tada pasiūliau prie jos prisėsti, pažiūrėti, kaip sekasi, jei patiks ir, svarbiausia, jei norės, – vėliau siųsim mokytis“, – pasakojo L. Valaitienė.

Įmonės direktorė minėjo, jog dažnai „Lauksvoje“ įsidarbina ir tie žmonės, kurie darbo paieškose jau būna nuleidę rankas.

„Pavyzdžiui, vienas mūsų darbuotojas, turintis inžinieriaus specialybę, dvejus metus nerado rajone darbo. Mes jį priėmėme ir po truputį, po truputį... Pradėjęs nuo staliaus, dabar jis dirba konstruktoriumi“, – mintimis dalijosi L. Valaitienė.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar esame drąsūs kreiptis emocinės pagalbos?

klausimelis 11 12Genė iš Naudžių:

Manau, reikia išdrįsti kreiptis pas specialistus. Pati kreipiausi, kai man buvo sunku. Ir padėjo. Dabar puikiai jaučiuosi. Esu girdėjusi apie savitarpio pagalbos grupes. Manau, nereikia visko savyje laikyti, o kreiptis pagalbos. Jei žmonės neskaito laikraščių, nežiūri jokių informacijų, nesinaudoja internetu, tai ir nežino, kur galima kreiptis pagalbos. Karas Ukrainoje mano emocinės savijautos lyg ir nepaveikė. 

klausimelis 11 12 2

Renata iš Šakių:

Visuomenėje dar yra stereotipai, baimė, kad nesupras, kad būsim pasmerkti, jei kreipsimės emocinės pagalbos. Pažįstu žmonių, kurie sunkiu momentu geriau nutylės, pakentės. Netgi kreiptis pas psichiatrą ne visi išdrįstame. Apie emocinės pagalbos grupes, veikiančias Šakiuose, negirdėjau. Bet jeigu yra grupė užaugusiems alkoholikų ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje, tai gerai. Labai svarbu kalbantis išsivalyti tą skausmą. Tik kiek išdrįs ateiti? Kaip skatinti visuomenę?

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 11 21

BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.