Rajono ūkininkai skaičiuoja šalčių sunaikintus ar pakenktus žieminių pasėlių plotus. Jie teigia, kad žemdirbio veikla visada rizikinga, nes priklauso nuo gamtos.

Žemės ūkio skyriaus vedėjos Irenos Žemaitienės žiniomis, rajono žemdirbių laukuose gali būti iššalę 72 proc. žieminių rapsų, 79 proc. žieminių miežių, 13 proc. žieminių kvietrugių ir 0,09 proc. žieminių kviečių. Šalčiai galėjo pažeisti apie aštuonis tūkstančius hektarų pasėlių (iš 34 199 ha). Šie skaičiai keičiasi kasdien, nes kelių seniūnijų atstovai duomenų dar nepateikė. Kidulių ir Lekėčių seniūnijose žuvusių pasėlių neužregistruota. Kalbinti Kriūkų, Griškabūdžio seniūnijų ūkininkai džiaugiasi žaliuojančiais pasėlių laukais, o Sintautų, Žvirgždaičių, Kudirkos Naumiesčio seniūnijų žemdirbiai skaičiuoja patirtus nuostolius.

Labiausiai nukentėjo rapsas

Šakių seniūnijos ūkininkai neteko 1515 ha rapsų (iš 1821 ha). Sintautų ūkininkai prarado 919 ha rapsų iš pasėtų 1209 ha. Žvirgždaičių seniūnijoje iš pasėtų 848 ha rapsų iššalo 814 ha. Sudargo laukuose iš 355 ha liko tik 50 ha.

Sintautiškė Vida Ona Balkojienė pasakojo, jog bus žuvę 100 ha žieminių rapsų (iš 182 ha) ir 100 ha žieminių kviečių (iš 570 ha). Septynerius metus ūkininkaujančiai V. O. Balkojienei jau ne kartą yra tekę atsėti šias kultūras. Šį pavasarį planuoja atsėti vasariniais javais, žirniais. Tomas Kažemėkaitis iš Sintautų seniūnijos sako, kad žuvo visi 20 ha rapsų. Jis taip pat žada laukus atsėti žirniais, pupomis. Jaunasis ūkininkas svarsto, kad galbūt pasirinko netinkamas sėklų veisles, be to, iš rudens buvo sausa. Ūkininkas Edvardas Strimaitis iš Žvirgždaičių kalbėjo, jog per penkiolika jo ūkininkavimo metų tai ne pirmas kartas, prieš ketverius metus buvo panaši padėtis. Jo laukuose šiemet žuvo 100 proc. rapsų, kviečių liko apie 40 proc. Ūkininkas sako, jog galbūt rudenį per vėlai pasėjo. Bet pagrindine priežastimi įvardija tai, kad žiema buvo be sniego. Jis dar tikslina, kiek hektarų pasėlių žuvo.

Besniegės žiemos padariniai

Nuo šalčių nukentėjo ir žieminiai miežiai. Iš 317 ha pasėtų rajone liko tik 251 ha. Žvirgždaičių seniūnijoje žuvo 100 proc. miežių – buvo pasėta 200 ha.

Nukentėjo ir žieminiai kvietrugiai. Paaiškėjo, kad rajono žemdirbių laukuose liko 622 ha kvietrugių iš pasėtų 1326 ha. Sulaukę pavasario Kudirkos Naumiesčio ūkininkai skaičiuoja, kad iš 390 ha jų laukuose iššalę 266 ha kvietrugių.

UAB „Šaka“ vadovas Juozas Pukelis sako, kad žuvo apie 70 proc. pasėlių.

„Žuvo 92 proc. žieminių rapsų, 55 proc. žieminių kviečių, 5 proc. kvietrugių. Planuojam kuo skubiau atsėti, bet gamta neleidžia. Atsėsim vasarinėm kultūrom. Manau, kad pagrindinė priežastis – besniegė žiema. Kada visiškai žiemą nebūna sniego, sunku rasti atsparių šalčiui veislių“, – sako J. Pukelis. Anot jo, jiems pirmi tokie nuostolingi metai. J. Pukelis prisimena, jog yra buvę ir didesnių šalčių, bet su sniegu, tuomet pasėliai išgyvendavo. Apie sėklų veisles pakomentavo taip: jei įsigyta veislė pasiteisina dvejus metus iš eilės, naudoji ir trečiais metais, o ketvirtais gal reiktų ir pakeisti.

„Žemdirbys yra konservatyvus žmogus, jei ką patikrino, vadinasi, gerai bus, o pasirodo, kad po to patikrinimo – dar patikrina gamta“, – atviravo J.Pukelis.

Geriausiai – drausti

Žemės ūkio skyriaus žiniomis, daugiausiai buvo sėta žieminių kviečių, net 25 971 ha.  Šalčiai pakenkė 2425 ha kviečių. Itin nukentėjo Kudirkos Naumiesčio ūkininkai, netekę 837 ha kviečių (šios kultūros buvo pasėta 2791 ha). Didžiuliai nuostoliai Žvirgždaičių seniūnijoje – žuvo 640 ha kviečių (iš deklaruotų 2313 ha).

Devynerius metus ūkininkaujantis Karolis Mauricas iš Baltrušių sakė, jog didžioji dalis žieminių pasėlių yra iššalę. Iš 105 ha pasėtų žieminių kviečių, liko 30 ha. Bus žuvę 95, o gal ir visas 100 procentų jo turėtų 43 ha žieminių rapsų. Žieminius kviečius jaunasis ūkininkas atsės kvietukais, vietoj rapso  sės žirnius ir pupas.

„Manau, kad taip nutiko dėl to, kad viskas susidėjo į krūvą: ir neatsparios šalčiams veislės, ir per giliai pasėjom“, – dėstė K.Mauricas.

Pasak ūkininkų, geriausiai šalčius atlaikė mūsų senoviniai rugiai. Jie liko beveik nepaveikti.

Kai kurie laukų savininkai laukia, tikėdamiesi, kad suvargę žieminiai pasėliai atsigaus. Tik ar žiemkenčiai suvešės?

Tiems, kurie buvo apdraudę savo pasėlius, aišku, didelę dalį žalos atlygins draudimas, jie jau laukia, kada atvyks ekspertai įvertinti patirtos žalos. Deja, dauguma rajono žemdirbių savo pasėlių nebuvo apdraudę.