Pasak ūkininko J. Matijošaičio, pirmas žingsnis savo laukuose fiksuoti dirvožemio ir augalų būklę – bandymas laukus fotografuoti iš savo nuosavo lėktuvo. Tuomet sužinojo, kad Vilniaus universitete mokslininkai tuo klausimu jau dirba. Todėl kreipėsi į juos ir sudarė sutartį, kad keletą metų bandymai vyks jo ūkyje.
„Tikslusis ūkininkavimas prasideda nuo dirvos tyrimo, nes reikia sužinoti, koks viršutinis dirvos sluoksnis, koks yra podirvis, kokią įtaką dirvai daro melioracija,“ – komentavo ūkininkas.
Todėl pirmiausia kviečių lauke buvo tiriamas dirvožemis: pasirinktose lauko vietose iškasti trys dirvožemio profiliai (pjūviai), iš kiekvieno jų paimta mėginiai laboratoriniams tyrimams.
Pasak eksperimente dalyvavusio dirvožemininkų draugijos valdybos pirmininko VU doc. dr. Jono Volungevičiaus, toks dirvožemio pjūvio nagrinėjimas padeda nustatyti jo morfologiją ir prigimties savybes, nuo kurių priklauso dirvožemio gerinimo ypatumai: jei jos nepalankios, visos pastangos dirvožemį prisijaukinti bus beveik bevaisės.
„Iš dirvožemio profilio galima nuspėti ne tik jo derlingumą, bet ir kai kurias chemines savybes, galima nustatyti, ar tinkamai buvo taikomos agrotechnikos priemonės“, – komentavo doc. dr. J. Volungevičiaus ir pridūrė, jog pagal minėtus požymius teikiant rekomendacijas ūkininkams mažės darbo sąnaudos, rezultatai artės prie optimalios ribos.
Šiuo metu J. Matijošaitis laukia rezultatų, kai ištyrus dirvožemį paaiškės, kokia yra dirva, ko reikia augalui, tada gali daryti skirtingus tręšimus, purškimus, didinti ar mažinti sėklos normą ar trąšas, žiūrėti, kaip keičiasi dirvožemis. Tada, pasak jo, galima pasiekti kažkokį ekonominį efektą. Tiesa, ūkininkas teigia, kad gali paaiškėti, kad toje dirvoje iš viso nieko neverta daryti ir auginti.
Pasak J. Matijošaičio, aviacijos privalumas – iš lėktuvo laukų stebėjimą ir skenavimą pradeda anksti pavasarį, kai dar su technika į laukus neįvažiuosi ir pėsčiomis neįeisi.
Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas ir Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos valdybos pirmininkas Ričardas Skorupskas teigė, kad Lietuvoje žengiami pirmieji žingsniai fiksuojant dirvožemio ir augalų būklę bepiločiu orlaiviu. Jo teigimu, tyrimas J. Matijošaičio ūkyje buvo atliktas bepiločiu lėktuvėliu, turinčiu perdavimo sistemą nedidelėms teritorijoms kartografuoti.
Duomenys buvo fiksuojami dviejų tipo kameromis: regimo spektro, skirto realiam vaizdui fiksuoti, ir infraraudonojo spektro, skirto žmogaus akims nematomo spektro vaizdui fiksuoti (žemės ar augalijos skirtumams, augalų vystymosi netolygumams, maisto medžiagų trūkumui dirvoje, dirvožemio netolygumui, dirvos drėgnumo skirtumams, pasėlio ligotumui nustatyti).
Taikomosios aviacijos asociacijos vadovas Povilas Liberis komentavo, kad eksperimentas vykdomas taip: bepiločiai orlaiviai gabena kameras ar jutiklius, kuriais tiriama dirva arba augalai. Kai ištiriamas dirvožemis ir augalai, atliekami nuotoliniai tyrimai ir pagal gautus rezultatus ieškoma ryšio tarp tų duomenų ir tik tada susidaro galimybė praktiškai jais naudotis.
R. Skorupskas patikslino, kad eksperimentas atliekamas kovo–rugsėjo mėnesiais penkiais etapais: prieš sėją, sudygus pasėliui, vegetacijos metu, prieš nuimant derlių ir jį nuėmus. Tuomet tyrimai bus atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Mikrobiologijos laboratorijoje ir pateikiamos išvados.
VU dėstytojas R Skorupskas apibendrindamas eksperimento rezultatus patikino, kad iki metų pabaigos duomenys bus apdoroti, rezultatai apibendrinti, o rekomendacijos bus pateiktos pavasarį būsimam žemdirbystės ciklui. Jeigu 2017-ųjų pabaigoje išlaidos produkcijai užauginti sumažės ir padidės darbo našumas, o derliai nenuvils, bepiločio orlaivio paslaugos bus siūlomos ir kitiems ūkininkams.