Kokybiškas arimas – gero derliaus pradžia

snieckus arimas
Nuotr. Geriausias rajono artojas Romas Sniečkus džiaugiasi pelnytu įvertinimu.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Šakių rajono Žemės ūkio konsultavimo tarnybos biuras dešimtus metus organizuoja geriausio rudeninio arimo konkursą, kurio nugalėtojas vėliau dalyvaus respublikiniame etape. Vertinimo komisija nugalėtoju pripažino artoją Romą Sniečkų iš Bizierių kaimo (Šakių sen.). Rudeninio arimo konkurse iš viso dalyvavo šeši rajono žemdirbiai.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Šakių biuro augalininkystės konsultantė Beata Pušinaitienė kalbėjo, jog ūkininkai savikritiški ir nenoriai dalyvauja konkurse: kasmet tik po 5–7 artojus. Specialistės teigimu, norint kokybiškai suarti, reikia mokytis. Šiais metais konkurse dalyvavo šeši mūsų krašto artojai – broliai Almantas ir Tomas Kardauskai iš Zyplių km., (Sintautų sen.) Albinas Juozas Tarnauskas (Skaisgirių km., Sintautų sen.), Romas Sniečkus, Valdas Sniečkus bei Aurimas Vedegys iš Bizierių km. (Šakių sen.).

Rudeninio arimo konkurse nėra demonstruojamas arimas, o atliekamas gamybos laukų vertinimas.

Komisija, kurios pirmininkas buvo Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Albertas Navarskas, komisijos nariai LŽŪKT Šakių biuro augalininkystės konsultantai B. Pušinaitienė ir Egidijus Kudirka bei inžinierius Karolis Klimaitis – spalio 26 d. važiavo vertinti konkurse pageidavusių dalyvauti artojų suartų plotų.

Suartus laukus komisija vertino pagal 12 kriterijų 10 balų sistemoje. Komisijos nariams buvo svarbūs tokie dalykai – sumestinės aukštis, piktžolių užarimas, riekių tiesumas pagrindiniame arime, plūgo įleidimas ir iškėlimas ir kiti arimo elementai.

Neretai mums iš pirmo žvilgsnio visi suarti laukai atrodo beveik vienodai. Tačiau komisijai teko pasigilinti tikrąją to žodžio prasme: prakasti suartą žemę, kruopščiai įvertinti jos išdirbimo kokybę, visus parametrus įvertinant balais.

Komisija geriausiai įvertino R. Sniečkaus, ūkininko iš Bizierių kaimo, suartą lauką. Jis surinko 97,5 proc. nuo maksimalaus (120) galimų balų skaičiaus. Antroji vieta teko Almantui Kardauskui, surinkusiam 92,9 proc. balo, trečioje vietoje liko Albinas Juozas Tarnauskas, kuris balais nedaug atsiliko nuo antros vietos laimėtojo – 91,87 proc. balo.

Pakalbintas nugalėtojas sakė tokį puikų rezultatą pasiekęs, nes lauką arė su nauja technika, arimo greitis buvo apie 10 km/val.

„Pačiam smagu, kai atsisuki ir matai gražiai suartą lauką“, – R. Sniečkus neslėpė džiaugsmo, kad buvo gerai įvertintas. Rajoninėse arimo varžybose jis dalyvauja antrą kartą.

Komisijos pirmininkas A. Navarskas patikino, jog neprastai suartos ir kitų artojų dirvos. Pasak specialisto, pagrindinė artojų klaida – per didelis arimo greitis: juo greičiau važiuoja traktorius, tuo žemės riekė greičiau slenka verstuvo paviršiumi ir geriau sutrupa. Kai arimo paviršius būna labai sutrupėjęs, tokia dirva, ypač sunkesnė, drėgname mūsų klimate per žiemą supuola ir pavasarį ją kartais reikia net perarti. A. Navarskas priminė, kad nuo arimo kokybės priklauso ir kitų darbų, pavyzdžiui, kultivavimo, sėjos kokybė, taip pat augalų auginimo sąlygos ir derliaus nuėmimas. Komisija pastebėjo ir kitų klaidų – vis dar į paviršių išverstas piktžoles, neapverstas velėnas, nepakankamai tiesias vagas ir kt.

Respublikinėje atrankoje dalyvaus tik pirmos vietos laimėtojas R. Sniečkus. Į jo laukus dar atvyks respublikinė komisija, kuri individualiai vertins mūsų rajono nugalėtojo arimo kokybę.

Rudeninio arimo konkursai Lietuvoje organizuojami nuo 2006 metų. Konkurso organizatoriai –Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir Lietuvos artojų asociacija. Konkurso tikslas – gerinti arimo kokybę, kuo plačiau skleisti pažangų artojų patyrimą, kasmet konkurso būdu išaiškinant geriausius rajonų artojus, materialiai ir moraliai juos paskatinant už kokybiškai atliktą darbą, keliant žemdirbystės kultūros lygį šalyje.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar Lietuvoje yra penktoji kolona?

klausimelis 03 25Rūta iš Gotlybiškių:

Negirdėjau apie tai. Tik manau, kad visi, kas prie valdžios lovio pripuola, prisilobia pinigų ir eina sau palikę. Man laisvoje Lietuvoje patinka gyventi. Yra, kuriems prie ruso gyventi buvo geriau. Yra tokių ir tarp politikų. Su tokiais antivalstybininkais, manau, turėtų kovoti saugumo tarnybos. 

klausimelis 03 25 2

Irena iš Šakių:

Girdėjau, kad apie tai kalba šalies vadovai. Manau, kad yra žmonių, priešiškai nusiteikusių valstybės atžvilgiu. Gal daugiau tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurie ilgisi sovietinių laikų. Kolaborantų buvo visais laikais. O kaip tie antivalstybininkai, ar patys lietuviai elgtųsi karo metu, sunku prognozuoti. Dauguma pasimestų. Deja, ir jaunimas nenori į kariuomenę, tad koks tas jų patriotiškumas gali būti. Kiekvienas turime mylėti, ginti ir gerbti savo tėvynę, kalbėti lietuviškai.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.