Panoviuose gyvenantys Regina ir Bronius Gurskiai užsiima gyvulininkyste jau per 30 metų. Šį kartą jie sutiko papasakoti apie avių auginimą. Jų tvartuose yra 30 šiurkščiavilnių. Ūkininkai sako, kad avys yra prieraišūs ir protingi gyvūnai.

R. Gurskienė megzdama šiltas vilnones kojines pasakoja: abu su vyru augina avis, Regina jas kerpa, namuose plauna vilnas, išveža į karšyklą, iš jos parsivežusi pati susiverpia siūlus ir, suradusi laisvą valandėlę, mezga kojines. Anot moters, jai šis užsiėmimas – didelis malonumas.

Visą gyvenimą

R. Gurskienė sako, kad iš tėvelių nuo mažens išmoko įvairių ūkio darbų. Pasak jos, ūkyje visuomet buvo laikoma viena avis dėl vilnos ir siūlų. Prieš penkerius metus Gurskių ūkyje buvo iki 20 karvių, šiandien teliko devynios juodmargės. Užtat iš trijų įsigytų Romanovo veislės avių įsiveisė nemaža jų banda. Ūkininkai iš turimų žemių turi gyvuliams suruošti šieną bei šienainį, dar šiek tiek žemės lieka grūdams užauginti bei ganykloms. Taip ir sukasi abudu kasdienėje darbų rutinoje, užauginti du vaikai, jie ir anūkai atvyksta į svečius tik vasarą per atostogas.

„Gyvulių neliko panoviškių tvartuose. Kaimas sensta, jaunimas nenori dirbti žemdirbiškų darbų. O kaime paprašyti padėti darbus nudirbti taip pat sudėtinga, geriau žmonėms prie parduotuvės pastovėti“, – sako B. Gurskis.

Avys nereiklios

Gurskiai augina Lietuvos juodgalves ir Romanovo avis, pasak ūkininkų, jos mažiausiai išrankios ir nelepios. Avis ūkininkai dieną laiko lauke, o naktį tvarte. Gegužės mėnesį avis išleidžia į laukus, kur jos ganosi aptvare. Per vasarą minta žole, kurios per dieną suėda iki 8 kg. Gurskiai avims įrengia pašiūrę pasislėpti nuo saulės. Rudeniop Bronius suaugusioms avims duoda obuolių. Anot ūkininkų, avys nemėgsta lietaus ir drėgmės, todėl vasarą, užėjus lietums, jie bandą gena į tvartą. Visą žiemą avys būna tvarte ir peša šieną, kurio per dieną suėda apie kilogramą. Papildomai šeimininkai jas palepina avižomis. Bronius pasakoja, kad savo smailiu snukučiu ir aštriais dantimis avys atkanda trumpą žolę ir išrenka smulkiausias šieno daleles, o lauke smaguriauja karklų šakelėmis. Ūkininkas sako, kad avys per dieną išgeria iki 5 litrų vandens. Anot jo, avys serga nedažnai, pavasarį avims suleidžiami vaistai nuo kirminų.

„Turim motininę avį, į ganyklą ją veduosi pirmą, paskui ją eina likusios“, – pasakoja R Gurskienė.

B. Gurskis sako: svarbu, kad avinas nebūtų giminingas avims, todėl rujojančioms avims jį atveža iš kitos bandos. Ėringumas trunka penkis mėnesius.

Numylėta Pupa

Regina pasakoja, kad kai ėriavedė atsiveda 3–4 jauniklius, jiems tenka ieškoti pieno pakaitalo, nes avies spenių neužtenka. Tokius ėriukus Regina girdo šviežiu karvės pienu. Pieną supila į kibiriuką, užmauna tripapį čiulptuką ir, pasak jos, koks dešimt ėriukų puola ją, pešasi ir mušasi tarpusavyje. Vėliau po truputį jie pratinami ėsti žolę arba šieną.

„Viena ėriavedė atstūmė savo jauniklį, tai auginom namuose. Dvi savaites sekiojo paskui mus kambaryje, pašauktas, būdavo, atbėga. O kai paaugo, grąžinom į tvartą, bet ji kitų avių iki šiol nepripažįsta, todėl yra laikoma atskirame garde, o vasarą su visa banda taip pat neina į aptvarą. Tai mūsų numylėta, nučiupinėta ir nuglostyta Pupa, dabar pati augina jauniklius“, – pasakoja Regina. Užaugusius avinukus Gurskiai skerdžia, o avytes pasilieka veislei. Anot šeimininkų, suaugę gyvūnai sveria iki 60 kilogramų. Paskerdus grynos mėsos lieka apie 20 kilogramų.

Bus vilnos ir mėsos

Regina avis kerpa du kartus per metus ir sako, kad vieną avį kerpa apie 15 minučių, tiesa, vienas žmogus turi dar avį laikyti. Pasak ūkininkės, reikalingas įgudimas ir geros kirpimo žirklės. Moteris pasakojo, kad nukirptą vilną išplauti padeda brolienė Zita. Vilną Regina veža į Skriaudžių (Prienų raj.) karšyklą. Iškarštą vilną pati moteris suverpia, nes, anot jos, namuose suverpti siūlai būna tvirtesni. Pasak moters, iš vienos avies lieka apie 2 kg iškarštų vilnų.

„Niekam nereikia ne tik vilnos, bet ir avienos mėsos, todėl vilną išdalinu artimiesiems, kaimynams arba sunaudoju pati, iš mėsos gaminu įvairius patiekalus: avieną kepu, marinuoju, avies mėsa ypač tinka šašlykams, bet geriausia valgyti šiltą patiekalą“, – sako Panovių kaimo gyventoja ir priduria, kad laikomų Romanovo veislės avių mėsa neturi specifinio lajaus kvapo.

Paneigia posakį

Avių augintojai paneigia posakį „kvailas kaip avinas“ ir teigia, kad gyvūnai labai prisirišę prie jų, sekioja paskui šeimininkus, ypač jeigu rankose nešiesi duonos riekelę.

„Jos pažįsta mūsų mašiną, jeigu važiuoju į fermą, tai jos jau žiūri, nerimsta, bliauna ir laukia, kada parvarysi į tvartą. Mūsų avys nelaksto, jei ištrūksta iš aptvaro, žiūrėk – jau stovi visa banda prie tvarto durų. Vakare avys laukia, kada paduosi avižų, o viena tai tokia smalsi, išbėga iš gardo pasmilauti, sakau – greit į vietą, tai atgal parbėga“, – pasakoja ūkininkas.

B. Gurskis sako, kad buvę akimirkų, kai norėjosi gyvulių atsisakyti, bet abudu susėdę pasvarsto, kad tikrai nenori eiti pašalpų prašyti, tad vėl žiūri į laikrodį ir skuba pas gyvulius į tvartą. Nors kalbinti panoviškiai neturi nei atostogų, nei išeiginių, ūkio plėsti ar modernizuoti taip pat nežada, laikysis dar kokius penkerius metus. „Iš ko gyventi, jei ne ūkis“, – svarsto pašnekovai.