Kubilių žemės ūkio bendrovės vadovas Alvydas Miliūnas pakvietė ūkininkus bei kolegas iš kitų rajono žemės ūkio bendrovių į susitikimą su VĮ „Pieno tyrimai“ vadovu dr. Sauliumi Savickiu, kuris pristatė įmonės aktualijas ir kalbėjo, kad rūpinimasis gyvulių gerove – tai visų pirma rūpinimasis jų sveikata, nuo kurios priklauso gyvulių produktyvumas.

Dr. Saulius Savickis pristatė 2016 m. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos parengtą programą, kurios tikslas – skatinti pieno ūkius mažinti antimikrobinių medžiagų (antibiotikų) naudojimą profilaktikos tikslais. Jis kvietė rajono pieno ūkius tapti programos dalyviais. Pasak dr. S. Savickio, pieno mėginių atrinkimą ir pristatymą į laboratoriją organizuoja „Pieno tyrimai“. Atrinkti pieno mėginiai yra tiriami dažniausiai pasitaikantiems karvių mastito sukėlėjams (lot., Streptococcus uberis, Streptococcus agalactiae, Streptococcus aureus ir Mycoplasma bovis ir kt.) nustatyti. Mastitas – tešmens (pieno liaukos) uždegimas – yra dažniausiai pasitaikanti melžiamų karvių liga. Dėl mastitų sumažėja pieno gamyba ir pasikeičia jo sudėtis. Tešmens uždegimas atsiranda dėl žalingų išorinių ir vidinių veiksnių. Karvė suserga tešmens uždegimu, mikroorganizmams patekus per spenio kanalą ir pradėjus daugintis tešmens viduje. Mastitą gali sukelti daugiau kaip 140 skirtingų mikroorganizmų. Šie mikroorganizmai yra bakterijos, mikoplazmos, mielės, dumbliai ir retais atvejais – virusai.

„Aplinkos mikroorganizmas (Streptococcus uberis), dažniausiai pasitaikantis sukėlėjas Lietuvos pieno ūkiuose, patenka per spenio kanalą iš aplinkos. Pagerinus tvarto klimatą, gyvulio higieną, problemą galima išspręsti“, – kalbėjo dr. S. Savickis.

Jis pateikė pavyzdžių, kad yra ūkių, kuriuose iki 70 proc. karvių užtrūkinamos be antibiotikų.

Užtrūkinimo periodu yra didelis pavojus karvei susirgti mastitu, nes nebeveikia kai kurie organizmo apsauginiai mechanizmai, baigiasi laktacija, užsilaiko pienas, spenio kanalas būna atdaras. Todėl yra palankios sąlygos mikroorganizmams vystytis. Dr. S. Savickis pateikė Danijos ir Olandijos šalių praktiką, kaip atrenkamos karvės užtrūkinimui, ir pasakojo, kad šiose šalyse visas dėmesys yra skiriamas užtrūkinamai karvei: jokio streso, sveikas tešmuo, subalansuotas racionas ir kita.

Dr. S. Savickis, kalbėdamas apie vieną svarbiausių pieno sudėtinių dalių – riebalus,  priminė, kad jų kiekis priklauso ne tik nuo karvių genetikos, bet ir nuo aplinkos sąlygų ir šėrimo. Genotipas lemia maždaug 55 proc. gyvulio ypatybių, o likę 45 proc. priklauso nuo fenotipo, t. y. išorinių veiksnių.

„Jeigu piene De Novo riebalų rūgščių yra mažiau nei 24 proc., tai rodo, kad tvarte laikomų gyvulių tankumas yra daugiau nei 110 proc., šėrimo stalo plotis yra mažesnis kaip 45 cm karvei, netinkamos gulėjimo vietos, netinkama tvarto temperatūra“, – kalbėjo d. S. Savickis ir pridūrė, kad, krentant minėtų rūgščių kiekiui, gyvulys tampa agresyvus, krenta gyvulio skrandžio rūgštingumas, mažėja gyvulio atrajojimo laikas ir kita.

Pasak dr. S. Savickio, riebalus karvė tešmenyje gamina, kai „yra laiminga“ ir tik tada, kada ji guli. Jis priminė, kad per vieną valandą karvė pagamina 1,6 kg pieno. J. Savickis pasidalino kitų šalių patirtimi ir teigė, kad karvė komfortabiliai jaučiasi gulėdama ant smėlio, o ne ant čiužinio.

Dr. S. Savickis pristatė dar vieną „Pieno tyrimai“ naujovę – „bebarkodę“ sistemą, kuri leidžia atsisakyti brūkšninių kodų. Kaip paaiškino įmonės direktorius, nauja pieno mėginių perdavimo sistema pasižymi tuo, kad padeda ūkiams taupyti lėšas, brangstantį darbuotojų laiką ir iki minimumo sumažina galimybę suklysti. „Bebarkodė“ tvarka – kai atliekamas Gyvulių produktyvumo kontrolės kontrolinis melžimas fermoje su bandos valdymo programa ir ant pieno mėginių nereikia klijuoti lipdukų su karvių numeriais, o karvės kontrolinio melžimo pieno kiekis tiesiogiai iš ūkio perduodamas į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Galvijų veislininkystės informacinę sistemą ir į VĮ „Pieno tyrimai“.

Lukšių žemės ūkio bendrovės specialistai pirmieji rajone panoro išsivaduoti nuo rutininio darbo – ant pieno mėginių klijuoti brūkšninius kodus, rašyti bei papildomai įvedinėti aštuonių šimtų karvių duomenis. Pastaruoju metu kontrolinio melžimo pieno mėginius be brūkšninių kodų į „Pieno tyrimų“ laboratoriją taip pat siunčia Voniškių žemės ūkio bendrovė.

Šiemet VĮ „Pieno tyrimai“, bendradarbiaudami su olandų specialistais, numato pradėti atlikti pašarų tyrimus, nes, pasak dr. S. Savickio, stambieji pašarai šiuo metu yra mažiausiai tiriami, bet jie sudaro didžiausią raciono dalį ir turi lemiamą įtaką karvės organizmui. O pašaro mitybinės vertės analizės nauda yra tinkamas raciono subalansavimas. Dr. S. Savickis akcentavo: kai racionas blogai subalansuotas, gyvulys retai atrajoja, atsiranda mastitas, sumažėja riebumas, baltymingumas ir kita.

„Mokslininkai sako, kad jeigu tinkamai nustatoma, kada nupjauti žolę arba kukurūzus, galima sutaupyti daug lėšų ir nereikės jokio veterinarijos gydytojo“, – kalbėjo dr. S. Savickis.