Agnė NAUMAVIČIŪTĖ

Ketvirtadienį kavinės-picerijos „Kiba“ konferencijų salėje vyko Šakių verslo klubo inicijuotas susitikimas su Seimo vicepirmininku Mindaugu Basčiu bei Seimo nariu Kęstučiu Smirnovu. Verslininkai su Seimo atstovais diskutavo opiomis (mokestinės, regioninės politikos, Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų) temomis.

Lietuva–Lenkija

Praėjusią savaitę finansų ministras Vilius Šapoka viešai pristatė Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano mokestines naujoves, kurios, savaime suprantama, palies ir mūsų rajono verslininkus. Viena svarbesnių žinių, jog diskusijų dėl naujų mokesčių Vyriausybėje nebus tol, kol nebus sutvarkyta dabartinė mokesčių sistema. O tai padaryti planuojama per šiuos metus.

Susitikime apie mokestinę politiką prabilęs M. Bastys kalbėjo, kad minėtasis priemonių planas turėtų būti patvirtintas iki pirmadienio.

„Nors priemonių planas dar nėra patvirtintas, viešojoje erdvėje jau kalbama apie tam tikras reformas. Šiandien Lekėčiuose teko diskutuoti apie miškų reformą. Šakių miškų urėdijos atstovai išsakė savo nuogąstavimus, kokiems pakeitimams pritaria, kokiems ne. Tam tikra dalimi tai yra susiję su regionine politika. Susitarėme, kad kai šis projektas iš Vyriausybės atkeliaus į Seimą, bus ieškoma tokių sprendimų, kurie atitiktų miškininkų norus“, – komentavo M. Bastys.

K. Smirnovas, dar kartą primindamas, kad naujų mokesčių kol kas nenumatyta, susirinkusiems teigė, kad atvyko sužinoti, dėl ko labiausiai skauda, nes tai, kaip viskas vyksta Vilniuje ir regionuose, – skiriasi keliskart.

UAB „Audrokesta“ vadovas Audrius Mockaitis susitikime iškėlė opų, daugeliui verslininkų nepatogumų keliantį klausimą apie klientų sąskaitų apmokėjimą, kai jie pirkdami vienokią ar kitokią paslaugą vėluoja už ją susimokėti.

„Ateina mėnesio pabaiga, 25 d., daugelis žiūrime, kiek turime išrašytų sąskaitų. Aš suprantu, Valstybė įsivedė elektroninę sąskaitų registro sistemą, suskaičiuoja, kiek išrašyta sąskaitų, bet niekas verslininkų nepaklausia, ar jie iš klientų gavę tų sąskaitų apmokėjimus“, – kalbėjo A. Mockaitis.

Tęsdamas mintį verslininkas pateikė elementarų pavyzdį: jei dalis klientų vėluoja sumokėti už suteiktas paslaugas, praėjus kelioms dienoms iš Mokesčių inspekcijos gaunamas skambutis arba verslininko duomenys, kaip neatsiskaičiusio už sąskaitas, pasirodo inspekcijos interneto svetainėje.

K. Smirnovas, atsakydamas į tokį pastebėjimą, užsiminė, kad apie šią problemą ir jos sprendimo būdus kalbama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijoje. Anot jo, bus priimti „vienokie ar kitokie sprendimai“, o kokie konkrečiai – kol kas neaišku.

Verslininkas Arūnas Tarnauskas priminė, kad tokia tvarka numatyta dėl sukčiaujančių asmenų, kurie nesumoka mokesčių.

„Kuo Valstybė blogiau surenka mokesčius, tuo ji labiau linkusi juos didinti arba įvesti naujus. Paprastas pavyzdys – Lietuva ir Lenkija. Lenkija renka lietuviškus pinigėlius, juk ten vyksta dalis Lietuvos visuomenės, ten apsiperkama dėl mokestinių lengvatų ir išvežami iš čia pinigai. Prie prekių, kurioms dabar padidintas akcizas, tuoj įkris ir kitos prekės“, – klausdamas Seimo narių, ar yra planas, kaip bus konkuruojama su Lenkijos rinka, kalbėjo A. Tarnauskas.

K. Smirnovas atsakydamas į komentarą kalbėjo, kad Lietuvoje, atsidarius pirmosioms „Lidl“ maisto prekių parduotuvėms, dėl konkurencijos kitų parduotuvių tinklų vadovams neliko nieko kito kaip taip pat mažinti kainas.

Tačiau iš susirinkusiųjų pasigirdo pesimistiški komentarai, jog su Lenkija konkuruoti, kai joje maisto prekėms taikomas 6 proc. PVM, o Lietuvoje 21 proc., yra beviltiška.

Regioninė politika

Grįžtant prie diskusijos apie regioninę politiką, A. Tarnauskas kalbėjo, kad, jei nebus imtasi atitinkamų priemonių, „turėsime Vilnių iki Elektrėnų, o kas liks čia, pas mus, renovuotose mokyklose, kultūros centruose – neaišku“.

Pritardama šiai minčiai UAB „Lauksva“ pardavimų vadovė Loreta Valaitienė atviravo, kad jai labai įdomu, kaip Seime Šakių kraštui atstovauja M. Bastys ir K. Smirnovas, kaip jie bando sustabdyti migraciją.

„Kad mes turėtume darbuotojų, parduotuvėse pirkėjų ir kultūros namuose šokėjų bei dainininkų. Ką jūs, brangieji, bandote ten, Seime, pasakyti ir padaryti šiuo klausimu?“ – teiravosi Seimo narių L. Valaitienė.

K. Smirnovas kalbėjo, kad pačiai Lietuvai neturint konkrečios strategijos kuriamos vienos reformos, jų nebaigus, atsiranda vėl naujos, atėjus naujai valdžiai, vėl bus viskas pradedama iš naujo.

„Kai nėra bendros vizijos, tai ką galima daryti su mūsų regionu? Šakiai – žemės ūkio kraštas, yra viena kita įmonė, užsiimanti gamyba, perpardavimu. Kad būtų sąlygos, reikia turėti ir viziją tiek Lietuvai, tiek regionams. Bet kokiu atveju savivalda juk gali turėti savo viziją, į kurią pusę linkstama. Pavyzdžiui, turime dvarus, juos ir reikia išnaudoti, reikia stiprinti turizmo sritį ir kurti smukųjį verslą tiek maitinimo, tiek apgyvendinimo prasme. Tačiau visi šie dvarai turi turėti ryšį, bendradarbiauti, o ne būti kas sau“, – kalbėjo K. Smirnovas.

Verslininkė, rajono savivaldybės tarybos narė Raminta Bastytė pateikė taip pat ne vieną pastebėjimą ir pasiūlymą, vienas jų – kultūros paveldo objektų priežiūra bei lėšų skyrimams tokiems darbams atlikti.

„Savivaldybė iš savo lėšų yra neįgali sutvarkyti visų šių objektų, manau, kad trūksta teisingo valstybinio požiūrio“, – teigė R. Bastytė.

M. Bastys kalbėjo, kad daug kas priklauso ir nuo Valstybės biudžeto galimybių – jei galimybės didesnės, tai ir lėšų skiriama daugiau.

Diskusijoms einant į pabaigą paliesta šiuo metu visuomenėje itin plačiai diskutuotina tema – Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios, kaip manoma, sužlugdys smulkiuosius verslininkus. Įsigaliojus pataisoms būtų įrengtos specializuotos alkoholio parduotuvės.

Verslininkė, aštuonias parduotuves kaimo vietovėse turinti Kristina Jančaitienė įsitikinusi, kad, priėmus tokias pataisas, koja labiausiai kišama smulkiesiems verslininkams.

M. Bastys susirinkusiesiems priminė, kad lietuviai, kaip skelbia Pasaulio sveikatos organizacija, yra tarp pirmaujančiųjų pagal alkoholio suvartojimo kiekį, tenkantį vienam gyventojui (vienam gyventojui tenka 18 l per metus absoliutaus alkoholio). Dar kartą prisiminta daugeliui žinoma karti realybė – alkoholio suvartojimo kiekį lemia ir socialinė aplinka, supanti žmones, kas be ko – švietimas bei auklėjimas.

Susitikimo pabaigoje abiem Seimo nariams buvo įteiktas Verslo klubo prezidentės Rasitos Grincevičienės pasirašytas raštas, kuriame, išdiskutavus matomas grėsmes ir aptarus daugelį galimybių, rajono verslininkai Seimui siūlo stiprinti regioninę politiką taikant mokestines lengvatas tiek valstybės, tiek savivaldybės nustatomų mokesčių, pvz., mokinių, dirbančių atostogų metu, darbo užmokestį apmokestinant 50 proc. mažesniais „Sodros“ mokesčiais.

Taip pat regioninę politiką siūloma stiprinti valstybės išlaikomas įstaigas steigiant ne Vilniuje, o regionuose, 10 proc. didinant regionuose dirbančių gydytojų, mokytojų ir kitų tarnautojų, išlaikomų iš biudžeto, atlyginimo koeficientus, kad specialistai būtų pritraukiami į regionus. Dar vienas iš pasiūlymų – taikyti elektros galios mokesčio lengvatas rajono verslo įmonėms, kaip tai taikoma žemdirbiams, ir panaikinant elektros maksimalių apkrovų tarifus rajono verslo įmonėms. Projektuose, kurie yra vykdomi valstybės, savivaldybių, Europos Sąjungos lėšomis, atsiskaitymo su verslininkais už prekes ir paslaugas terminus buvo siūloma sutrumpinti iki 30 dienų.