Tautiečiai į Lenkiją apsipirkti plūsta būriais. Šakietė Asta Švelnienė bando išnaudoti šią nišą ir siūlo norinčius Lenkijoje apsipirkti rajono gyventojus nuvežti su savo transportu. Po daugiau nei dvejų metų darbo Vokietijoje į gimtinę grįžusi moteris mąsto, kaip susikurti sau darbo vietą, nes pinigai iš dangaus nekrenta. Tad ji ne tik į Lenkiją norinčius vežios, bet ir teiks visą paketą pavėžėjimo paslaugų.

Teiks pavėžėjimo paslaugą

Daugiau nei dvejus metus A. Švelnienė Vokietijoje prižiūrėjo senelius, tačiau sako visada jautusi gimtojo krašto ilgesį, norėjusi grįžti atgal į Šakius. Galiausiai apsisprendė žengti šį žingsnį ir pasilikti. Tačiau lengva nebuvo, nes iškart reikėjo galvoti, iš ko gyvens, kaip užsidirbs. Jausdama gyvenimo draugo palaikymą įsigijo aštuonių vietų mikroautobusą, su kuriuo planuoja ne tik norinčius apsipirkti į Lenkiją vežti, bet ir kitas pavėžėjimo paslaugas teikti.

„Dar tik pradžia, sunku sakyti, kaip klostysis, bet būna įvairių švenčių ar išvykų, kai reikia didesnei grupei nuvažiuoti. Be to, galiu į pobūvį ne tik nuvežti, bet ir išvežioti žmones po jo. Juk kartais būna, kad žmogus vyno taurę išgėrė neplanuotai ir jau vairuoti negali“, – pasakojo moteris, besitikinti, kad jos paslaugos bus reikalingos ir įvairias asmenines šventes, tokias kaip krikštynos, mergvakariai ar bernvakariai, švenčiantiems šakiečiams.

Ji svarsto ir siuntinius studentams vežioti, nes pirmiausiai tai ne tik patogu, bet ir saugu. Ypač, kaip svarsto pašnekovė, kai pasigirsta tragiškai pasibaigiančių įvykių kelyje.

„Jei susidarytų keletas norinčių, paimu nuo durų ir nuvežu iki durų. Būna, kad studentams tai bulvių reikia nuvežti ar šiaip daugiau maisto nori nusivežti“, – apie sumanymą dėstė pavėžėjimo paslaugą teikianti 21-erių metų vairavimo stažą turinti šakietė.

Ji juokauja, kad galbūt likimas ir lėmė imtis tokios veiklos, nes dažniausiai būtent ji, vykstant su draugėmis į koncertus ar išvykas, būdavo vairuotoja. Tad nauja veikla ne tokia ir nauja, nes vairavimas jai visuomet buvo prie širdies.

Tiesa, kol kas užsakymų nėra labai daug, nes ir autobusiuką įsigijo gal tik prieš mėnesį. Tačiau ji nesėdi ir nelaukia – kūrė ir spausdino reklaminius bukletus, pati nešiojo po daugiabučių laiptines. Tad pastebi, jog atsiranda skambinančių ir besidominčių siūlomomis paslaugomis.

Pigesnių prekių – į Lenkiją

A. Švelnienės vairuojamas autobusiukas jau ir į Lenkiją keletą kartų vyko. Jei susidaro šešių žmonių grupė, ji vyksta ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis – dar ir patogiau, nes mažiau žmonių.

Moteris pripažįsta, kad pati yra už tai, jog „pirk prekę lietuvišką“, bet, deja, tos lietuviškos prekės dažnai ne tik ji, bet ir daugelis kraštiečių tiesiog neįperka. Todėl iš pradžių į Lenkiją vykdavo apsipirkti pati, o dabar surenka nedidelę žmonių grupelę ir veža kitus.

„Žinoma, labai daug ir taip važiuoja, bet yra ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie nenori toli važiuoti, yra nenorinčių vairuoti moterų ar negalinčių per užimtumą jų apsipirkti nuvežti vyrų“, – sakė A. Švelnienė.

Pavyzdžiui, paskutinį kartą iš Šakių autobusiukas išvažiavo apie 8 val.  ryto, o prekių prisikrovę šakiečiai namuose buvo apie 17 val. Už vieną tokį nuvežimą A. Švelnienė prašo 15 eurų, jei žmogų reikia paimti iš kaimiškos vietovės – 20 eurų.

Vežėja jau susidariusi preliminarų maršruto į Lenkiją planą: pirmiausiai į pieno ir mėsos bazę, prekybos centrus, jei yra pageidaujančių , – į turgų. Daugelis, kaip pasakoja moteris, jau yra apsiklausinėję, žino ne tik kainas, bet ir ko konkrečiai nori, apsipirkinėja pagal sąrašą.

Autobusiukas, kaip sako pašnekovė, yra „prailgintas“, pritaikytas vežti daugiau prekių. Be to, pirkiniai tvarkingai sukraunami dėžėse. Vasarą A. Švelnienė nori jame įrengti ir šaldytuvą, kad ir šiltuoju metų laiku būtų galima vežti mėsą bei jos gaminius. Kad tik klientų būtų. Vežėja pabrėžia, kad pilnai apdraustas ne tik autobusiukas, bet ir keleiviai, nes saugumas jai ypač svarbus.

Populiariausia – mėsa

Būtent mėsos ir pieno produktų, kaip sako A. Švelnienė, šakiečiai daugiausiai ir perka. Ir dideliais kiekiais. Taip pat populiaru pirkti sultis, vandenį, maistą gyvūnams. Ypač stebina avalynės ir drabužių kainos. Labai pigios sodo, statybinės, buities prekės. Be to, ir lenkai taikosi prie lietuvaičių – beveik visi pardavėjai kalba lietuviškai, o jei ir nekalba, tai supranta.

„Net sunku kažką išskirti, nes ką bepaimsi – viskas gerokai pigiau. Štai pieniškų dešrelių pakuotė, kurioje 15 vienetų dešrelių, kainavo nepilnai eurą. Mėsiškų dešrelių 12 vienetų – 1,58 euro“, vaikiškų sulčių 0,9 litro – 65 euro centai“, – studijuodama apsipirkimo čekius vardija šakietė.

Dažniausiai, jei tai didesnis apsipirkimas, pakanka vieno per mėnesį. Šakiečiai tokio apsipirkimo metu Lenkijoje palieka apie 100–150 eurų. Tuomet, kaip savo asmenine patirtimi dalijasi A. Švelnienė, Šakiuose į prekybos centrus ji užsuka gana retai ir tik būtiniausių dalykų. Pavyzdžiui, duonos.