Kovo 17 d. Šakiuose pirmą kartą viešėjo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas kartu su patarėja Liuda Tuomaite ir kitais Žemės ūkio ministerijos specialistais. Šakių kultūros centre „Jaunystė“ susirinkę rajono ūkininkai negailėjo kritikos strėlių dėl šiuo metu vykdomos žemės ūkio politikos, juos domino ekologinių ūkių likimas, pieno ūkių perspektyvos, ministro klausė – kas nusitaikė į ūkininkų lengvatas?

Nerimas dėl grūdų

„Mums visiems svarbu, kaip gyvename šiandien, kaip gyvensime rytoj. Šiandien grūdų sektoriaus pasiekimai yra džiuginantys: pernai prikūlėm šešis milijonus tonų grūdų, 4 milijonus eksportavom. Bet, kalbant apie gyvulininkystės sektorių, šis mažiau džiugina – mažėja melžiamų karvių, kiaulių skaičius. Tiesa, didėja mėsinių galvijų, bet tas didėjimas susijęs su parama, manau, kad turėtume galvoti apie ūkininkavimą be paramos“, – kalbėjo ministras.

Jis priminė, kad keletą metų iš eilės pasaulinės grūdų atsargos didžiausios per visą istoriją ir ragino ūkininkus grįžti ir investuoti į gyvulininkystės sektorių. Pasak ministro, mokslininkai jau skambina pavojaus varpais, kad Lietuvoje yra grėsmė, jog dirvožemis bus nualintas. B. Markauskas atkreipė dėmesį į tai, kad šiandien žemdirbiai grūdus eksportuoja kaip žaliavą, o galėtų daugiau eksportuoti produktus: miltus, duoną, pyragus ir kt. Ministras pabrėžė, kad iš gyvulininkystės sektoriaus eksportuojamas pienas ir kiti produktai, o tai prisideda prie bendrojo vidaus produkto bei biudžeto surinkimo.

„Apie kokias, ministre, perspektyvas ūkio sektoriuje kalbat, kai už vieną kilogramą pieno gaunu 24 euro centus, o kovo mėnesį dar žada mažinti?“ – pasipiktinęs klausė vienas rajono ūkininkas.

Žemės ūkio ministras mano, kad nei grūdų, nei gyvulių augintojas nėra apdraustas nuo rinkos kainų svyravimų, be to, jo įsitikinimu, ūkininkai turėtų būti pragmatiški – pieno produktų suvartojimas pasaulyje nuolat didėja.

Mokesčiai

Vyriausybės planai peržiūrėti žemės ūkio srities mokesčių lengvatas ne juokais įsiutino žemdirbius. Jie sako, kad sąžiningai moka į biudžetą ir lengvatomis nėra aptekę. Ministro pozicija tokia, kad „Sodros“ mokesčius žemdirbiai taip pat turėtų mokėti, nes nuo to priklauso visų mūsų pensijos. Susirinkusieji replikavo, kad vargu ar tos pensijos sulauks. B. Markauskas išsakė ir dar vieną argumentą, kad, pavyzdžiui, kitų Europos šalių ūkininkai moka mokesčius ir už tiesiogines išmokas.

„Vis dėlto mūsų tiesioginės išmokos, žemės ūkio produkcijos kainos išlieka mažiausios Europoje, ūkininkų skaičius mažėja, gamybos apimtis nedidėja, manau, kad jokio pagrindo mokesčius didinti nėra“, – ramino žemdirbius ministras ir pridūrė, kad lengvatas ketinama įvertinti ir pasiūlymus pateikti iki vasaros.

Susitikime žemės ūkio ministras B. Markauskas išsakė poziciją dėl „sofos“ ūkininkų. Jis priminė, kad šiemet žemės savininkų, kurie tik ima išmokas, bet apie žemdirbystę nesvarsto, laukia naujovė: pateikdamas paraišką Nacionalinei mokėjimų agentūrai, pareiškėjas turės įrodyti, kad deklaruojamuose plotuose vykdo žemės ūkio veiklą. Ministras mano, kad išmokas turi gauti tie žmonės, kurie iš tikrųjų dirba žemę, kuria darbo vietas ir pridėtinę vertę.

Kam atiteks melioracija?

Žemės ūkio ministras kaip vieną iš pagrindinių žemės ūkio ir kaimo plėtros plano nuostatų įvardijo tai, kad žemdirbiams turi būti perduotas melioracijos ūkis. Šis klausimas sukėlė nemažai diskusijų, susirinkusieji klausė, kada melioracijai bus skirta daugiau lėšų. Pasak ministro, kokius 2–3 metus jis nematąs jokių perspektyvų.

„Pagrindiniai melioracijos darbai Lietuvoje buvo atliekami nuo 1960 iki 1975 metų. Dabar visos tos melioracijos sistemos amortizuojasi. Melioratoriai sako, kad molinių drenažo vamzdelių po žeme paklota apie du milijonus kilometrų. O šitą melioracijos sistemą atnaujinti užtruktų iki 2030 metų ir kasmet turėtume skirti apie 240 milijonų eurų“, – teigė ministras.

Jis siūlė galbūt svarstyti fondo kūrimo klausimą. Pasak B. Markausko, į tą fondą turėtų mokėti žemės savininkai, taip pat tie, kurie valymo įrenginius ir lietaus kanalizaciją yra prisijungę prie melioracijos įrenginių, prisidėtų žemės ūkio, aplinkos, galbūt ir krašto apsaugos ministerijos. Žinoma, ir ES pinigai. Ministras susirinkusiems akcentavo, kad yra siekis, jog 2020 metais valstybė nebevaldytų nė vieno melioracijos įrenginio, o dalis jų būtų perduota žemės savininkams, dalis – savivaldybėms.

Ekologinis ūkininkavimas

Susitikime dalyvavęs liepalotiškis ūkininkas bei tarybos narys Tomas Skaizgirys kalbėjo, kad pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės bei sustabdytas paraiškų teikimas išbalansavo ūkininkų darbą.

„Vakar išgirdau tokią frazę, kad pasaulio laukia ekologinio maisto badas. Ekologinių produktų kasdien reikia daugiau ir daugiau. Tačiau gautus pinigus mes jau iššvaistėme. Tiems, kurie dalyvauja penkerių metų programoje, mes išmokas baigsime išmokėti, nepriimsime paraiškų iš naujai ateinančių“, – paaiškino ministras.

Baigdamas kalbas žemės ūkio ministras B. Markauskas išsakė dar vieną žemės ūkio ir kaimo plėtros nuostatą – prioritetas, teikiant finansinę paramą, turi būti smulkiems ir vidutiniams ūkiams.

„Manau, paramos sumą sumažinus iki 50 tūkst. eurų, supaprastinus paraišką ir jos administravimą, galbūt pavyktų įpūsti gyvybės mažiems ūkiams. Eksporto  rinkų turime: Japoniją visiškai atidarėme, Saudo Arabija, Jemenas, Omanas – jiems tikrai reikia mūsų produkcijos. Dar kartą kartoju – mums reikia produktus, o ne žaliavas išvežti“, – apie Lietuvos žemės ir maisto ūkiui atsidarančias rinkas ir galimybes kalbėjo B. Markauskas.