Balandžio 12 d. surengtoje lauko dienoje-seminare, kuris vyko UAB „Šaka“ laukuose, rajono žemdirbiai pasidžiaugė gerai peržiemojusiais rapsų, kviečių ir kvietrugių pasėliais. Tiesa, susirinkę kalbėjo, kad dėl šalto pavasario vėluoja sėja ir kiti darbai. Tačiau balandžio 16d. iškritęs sniegas ir šios savaitės pradžioje spustelėjęs šaltukas ne juokais išgąsdino žemdirbius.

Balandžio 12-osios rytas buvo palanki diena išvykai į laukus – net guminių batų neprireikė. Pirmiausiai apžiūrėtas rapsų laukas, kalbėta ir apie tręšimo ypatumus. Žieminių rapsų pasėliai atrodė labai gražiai, nors bendrovės vadovas Juozas Pukelis sakė, kad buvo pasėta šiek tiek vėliau, rugpjūčio 25–26 d. Jis pripažino, kad sėklininkystės firmos „Pioneer“ rapsų veislę `PR44D06`sėja jau dešimt metų.

Pasak lauko dienos vieno iš organizatorių, UAB „Agroprimum“ agronomo-konsultanto Arūno Vasiliausko, kol laikosi žema temperatūra, žemdirbiams nėra ko galvoti apie bet kokius purškimus laukuose, o jei staiga atšils, rapsas „šoks į viršų ir reiks purkšti viską kartu (insekticidus, fungicidus ir trąšas)“. Apžiūrėję rapsų lauką, žemdirbiai ir specialistai pasidžiaugė, kad kol kas nesimato rapsų kenkėjų. J. Pukelis pasidalino ilgamete patirtimi ir teigė, kad nuo žolių naudoja herbicidą Galera.

„Manau, kad didžiausia problema mūsų laukuose yra sėjomaina. Nesuprantu žemdirbių, kurie ketverius metus iš eilės tame pačiame lauke sėja kviečius. Ką jie toliau sės? Nesėjame tarpinių kultūrų, o pievų visai nematyti, nes nyksta gyvulininkystės ūkiai“, – svarstė J. Pukelis ir patikslino, kad jis rapsą į minėtą lauką sėja kas ketveri metai, o kitame lauke sėjomainai naudoja žirnius.

Susirinkusiems žemdirbiams apie grėsmingai artėjančią rapsų ligą – šaknų gumbą – kalbėjo agronomas Romas Pukinskas, jis priminė, kad ši liga išplinta rūgščiose ir užmirkusiose dirvose, ypač nesilaikant sėjomainos.

Apžvelgdamas žieminių kviečių lauką, A. Vasiliauskas teigė, kad pasėlio tankinti nereikia ir priminė žemdirbiams, kad efektyvus augimo reguliatorius naudojamas yra tada, kai šiluma siekia 10 laipsnių. J. Pukelis susirinkusius informavo, kad pasėjo naują kviečių veislę `Etana`, o derlius pasimatys rudenį. A. Vasiliauskas dar pridūrė, kad norint gauti gausų kviečių derlių didelę reikšmę turi ne tik geras dirvos įdirbimas, tinkama sėjomaina, sėja optimaliu laiku, bet ir atsparių veislių auginimas.

„Iš patirties galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, tokiu šaltu oru pasėtos pupos ar žirniai derliaus gali duoti žymiai mažiau. Tas pat ir su cukriniais runkeliais, jie ilgai nedygs, papildomai reikės tręšti, turės daug žyduolių, arba apskritai iš naujo reikės sėti“, – patirtimi dalijosi specialistas ir sakė, kad jis vadovaujasi posakiu: „Geriau dvi dienas pavėluoti, negu vieną dieną per anksti pasėti.“

UAB „Agroprimum“ agronomas-konsultantas A. Vasiliauskas rekomendavo atšilus orams panaudoti „Fortestim“ grupės trąšas su maistinėmis medžiagomis ir biostimuliatoriais (amino ir huminės rūgštys, nitrofenolatai). Šiose trąšose esantys nitrofenolatai mažina šalnų sukeltą stresą, skatina šaknų sistemos augimą, šoninių stiebų, žiedų formavimąsi.

Tiesa, susirinkę žvalgėsi į jau apsėtus kitų ūkininkų laukus ir svarstė, kada sėją pradėti jiems.

Paskiausiai buvo apžiūrėti žieminiai kvietrugiai. Pasėlis taip pat atrodė vešlus, gana tankus, žemdirbiai atidžiai apžiūrėjo kvietrugių šaknis, aptarė, kokius purškimus šiuo metu atlikti. J. Pukelis pasakojo, kad apie rugsėjo 20 d. sėjo į rapsienos lauką kvietrugių veislę `Baltiko`.

Šios savaitės viduryje pasiteiravus UAB „Šaka“ vadovo J. Pukelio, kaip gamtos išdaigas – sniegą ir šaltį – atlaikė pasėliai, šis prisipažino, kad vaikšto po laukus. Jo manymu, žiemkenčiai nenukentėjo – „tik viskas užkonservuota“.

„Kadangi šilumos nėra, tai žiemkenčių pasėliai atrodo taip pat, kaip prieš savaitę, augimas sustojęs. Turiu pripažinti, kad nuo tokios žemos temperatūros augalas patiria stresą, tačiau sniegas žiemkenčių neišgąsdino, augalams labiau kenkia šaltis“, – patikino J. Pukelis.