Nuotr. Lauko dienos dalyviai kaip vieną iš lietuviškos žemės ūkio technikos privalumų įvardija patrauklią produkcijos kainą.
Violeta SEREDŽIUVIENĖ
Praėjusią savaitę, birželio 1-ąją, Barzdų seniūnijos ūkininkų valdose buvo surengta Lauko diena, kurios metu žemdirbiams pristatyta Kėdainiuose įsikūrusios lietuviško kapitalo įmonės „Laumetris“ gaminama žemės dirbimo technika, skirta dirvai įdirbti, tręšti, kenkėjams naikinti bei derliui transportuoti.
Šalies ūkininkams gerai pažįstami lietuviškos žemės ūkio technikos gamintojai jau daugiau kaip du dešimtmečiai savo produkcija sėkmingai prekiauja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Pasak UAB „Laumetris“ komercijos direktoriaus Jono Putnos, pagrindiniai ir svarbiausi bendrovės klientai yra Lietuvos ūkininkai. Praėjusiais metais beveik 30 proc. savo pagamintos produkcijos bendrovė eksportavo į Švediją, Daniją, Norvegiją, Olandiją.
„Laumetrio“ Lauko diena Šakių rajone suorganizuota kartu su partneriais – šakiečių bendrove „Valtralita“, lietuviškos technikos gamintojų atstove Marijampolės apskrityje.
„Nuo 1993 metų gaminamos lietuviškos žemės ūkio technikos asortimentas nuolat plečiasi, kokybė gerėja, tad daugelis Šakių rajono ūkininkų sėkmingai naudoja šią techniką. „Laumetris“ gali nuolat taikyti įvairias gamybos inovacijas, kadangi yra nuolatinis ir artimas ryšys su technikos naudotojais. Ūkininkų pastabos ar pasiūlymai operatyviai pasiekia gamintojus. Manau, tai didelis privalumas lyginant Lietuvos ir užsienio gamintojų ryšius su klientais ir jų poreikių tenkinimą“, – sakė Šakiuose veikiančios UAB „Valtralita“ direktorius Remigijus Nauburaitis, antri metai bendradarbiaujantis su kėdainiškių bendrove.
Šiemet Lauko dienos metu buvo pademonstruotos net keturios žemės įdirbimo technologijos, pristatant dešimt įvairių padargų (dirvos lygintuvą, germinatorių, sunkųjį kultivatorių ir kt.).
„Stengiamės eiti kuo arčiau ūkininkų, demonstruoti savo techniką, nes laikai tokie – didelė ir konkurencija, ir pasiūla. Šiandien savo akimis ūkininkai pamatė, kaip laukuose dirba įvairi technika, taip pat stengėmės supažindinti su svarbiais techniniais bei ekonominiais duomenimis. Toks mūsų tikslas – pateikiame visą informaciją, o ūkininkas turi galimybę pats apsispręsti“, – sakė bendrovės „Laumetris“ komercijos direktorius J. Putna, džiaugdamasis Lauko dienos dalyvių aktyvumu.
„Manau, šios technikos kainos ir kokybės santykis ūkininkus tikrai tenkina. Ši Lietuvos bendrovė gamina nė kiek ne prastesnę produkciją negu užsienio gamintojai“, – kalbėjo Barzdų seniūnijos ūkininkas Almantas Pališkis, prisipažinęs, jog pirmąjį „Laumetrio“ gamybos germinatorių įsigijęs dar 1996 m.
„Prisimenu, jau spalvos beveik neliko, bet padargas dar vis veikė. Pardaviau vienam ūkininkui, kuriam jis dar gana ilgai tarnavo. Vadinasi, technika tikrai patikima“, – pastebėjo barzdietis ūkininkas.
Jo manymu, Lietuvos žemės ūkio technikos gamintojams valstybė nerodo deramo dėmesio bei palaikymo.
„Kalbant apie ūkininkams numatytą ES paramą, manau, valdžia čia galėtų kažkaip rimčiau „sužaisti“. Aš mielai rinkčiausi lietuvišką techniką, jei tik būtų tam sudarytos sąlygos, pridedamas kažkoks balas ar panašiai. Tuomet uždirbtų lietuvis, o ne kažkoks prancūzas, vokietis ar lenkas. Lietuviškos technikos gamybos skatinimas būtų tikrai geras dalykas. Deja, kol kas pas mus to nėra“, – savo nuomonės neslėpė ilgametę ūkininkavimo patirtį turintis A. Pališkis.
Tos pačios nuomonės ir „Valtralita“ vadovas R. Nauburaitis.
„Jeigu technika panašios kokybės ir kalbama apie lygiaverčius gaminius, reikėtų orientuotis į lietuviško kapitalo gamintojų interesus. Patriotiškumo niekada nebūna per daug“, – sakė šakietis R. Nauburaitis.
Lauko dienoje dalyvavęs nemažas būrys Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės bei Pakruojo krašto ūkininkų galėjo ne tik įsitikinti lietuviškos žemės ūkio technikos galimybėmis ir privalumais, bet ir išgirsti praktiškų patarimų, gauti konkrečias specialistų konsultacijas. Renginyje šio pavasario darbymečio aktualijas apžvelgė renginio svečias, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojas dr. Virginijus Feiza.
Aušra iš Valenčių:
