Jau nuo antradienio ryto Gedimino prospektu su policijos palyda garsiai signalizuodamos važiavo traktorių kolonos. Kai kurie traktoriai iškėlę Lietuvos vėliavas, kiti pasikabinę plakatus su užrašais: „Nėra ūkininkų, nėra maisto, nėra ateities“, „PIENUI – kainą teisingą. ŪKININKUI – ateitį prasmingą!“, „Iki 2020 m. VISI ministrai palaikė gyvulininkystę. Tada į valdžią atėjo Kęstutis...“
Trečiadienį, nors ir drebiant įkyriai šlapdribai, nuo 11 val. Vinco Kudirkos aikštėje prasidėjo ūkininkų piketas. Protestą organizuojanti Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) skaičiuoja, kad į Vilnių atvyko apie 1,3 tūkst. traktorių, pikete apie 4 tūkst. dalyvių. Protesto pradžioje pasisakiusieji griežtai atsiribojo nuo kitos skėtinės ūkininkų organizacijos – Lietuvos žemės ūkio rūmų. LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas pabrėžė, kad šalies ūkininkai čia susirinko dėl „savo lūkesčių, ateities, šeimų“.
„Mes sakome – gana politikos prieš žemės ūkį, gana purvo ant žemės ūkio. Mes nuo savo reikalavimų nesitraukiame, lauksim valdžios sprendimų, – protestuotojams kalbėjo I. Hofmanas. – Su jūsų palaikymu ir jėga mes bandysime pasiekti teisingiausių sprendimų žemės ūkiui. Galbūt Vilniuje teks likti ir ilgiau, o galbūt teks ir sugrįžti.“
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimondas Juknevičius į susirinkusius kreipėsi primindamas: „Mes ėjom, kalbėjom su valdžia, derėjomės, bet mūsų, deja, neišgirdo. Šitas jūsų atvažiavimas labai stipriai keičia valdžios kalbėjimą. Šita scena tas dvi dienas yra jūsų ir turit garsiai išsakyti tai, ką mes bandėme pasakyti šiek tiek tyliau“.
Siūlė atsistatydinti
Šalies žemdirbiškų organizacijų vadovai, pavieniai ūkininkai lipo į protesto sceną ir dar kartą išsakė nuomonę apie keliamus šešis reikalavimus: stabdyti rusiškų grūdų tranzitą, grąžinti iki 2024m. galiojusius žaliojo dyzelino ir suskystintų naftos dujų akcizus, spręsti vadinamąją pieno krizę sureguliuojant prekybos grandinę, stabdyti saugomų teritorijų plėtrą, spręsti daugiamečių pievų atkūrimo problemą. Šia tema kalbėjęs kidulietis ūkininkas Darius Ufartas priminė, kad dėl daugiamečių pievų klausimo jau du kartus su kolegomis lankėsi Briuselyje ir išsakė šią problemą. Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešimų apie būtinas atkurti pievas maždaug 26 tūkst. ūkininkų sulaukė gruodžio viduryje.
„Nuolat mums valdininkai kartoja, kad Europos Komisijai reikia tų daugiamečių pievų. Tikrai ne. Lankydamiesi Briuselyje du kartus išgirdome tą patį atsakymą, kad daugiamečių pievų problemos sprendimo būdas turi prasidėti čia, Vilniuje, o ne Briuselyje. Mes nesakom, kad nereikia daugiamečių pievų. Sakom, kad jos neturi būti ariamoje žemėje, kur nuo amžių amžinųjų buvo auginami kviečiai, – kalbėjo D. Ufartas. – Mano žiniomis, ministrui Briuselyje nepavyko išsiderėti, kad Lietuvoje nereiktų atkurti tiek daug daugiamečių pievų. Kęstučiui Navickui siūlyčiau, jeigu neišeina vadovauti žemės ūkiui, reiktų susiprasti ir užleisti vietą tam, kuris nuvažiavęs į Briuselį galėtų padaryti taip, kad mums visiems čia būtų gera gyventi.“
Signalizavo per tūkstantį traktorių
Traktoriumi į Vilnių vykęs ir Šakių krašto ūkininkų žemės ūkio technikos koloną iki Kauno vedęs Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Duoba pasakojo, kad kelionė buvo sklandi, tik vienam traktoriui nuleido padangą. Šakiečiai buvo iškėlę plakatą su kvietimu automobilio garso signalu palaikyti žemdirbius.
„Važiuodami tokį savotišką visuomenės tyrimą atlikom: kaimiškose vietovėse visi signalina ir palaiko mus, o mieste – kas antras“, – juokiasi I. Duoba.
Jis pasidžiaugė, kad į Vilnių traktoriais važiavo ne tik pavieniai ūkininkai, bet ir Griškabūdžio, Voniškių žemės ūkio bendrovių, Stonkų, Martyno Laukaičio bei kitų ūkių atstovai, ūkininkai vyko ir automobiliais. I. Duoba pasidžiaugė policijos pareigūnų sklandžiu ir geru darbu.
Trečiadienio vakarą apie 18 val. kalbantis su I. Duoba, šis pasakojo, kad kas valandą daugiau nei tūkstantis traktorių užveda variklius, sujungia lempas ir sutartinai su įjungtais švyturėliais „pypina garso signalais“ – viešojoje erdvėje tai įvardyta kaip diskoteka.
„Gal mus pagaliau išgirs...“ – teigė kraštietis.
O pasiteiravus, kiek sunaudojo kuro kelionei į Vilnių, atsakė, kad pusę bako, tai su grįžimu namo – 200–300 litrų.
Ministrai buvo nušvilpti
Trečiadienį ūkininkai pyktį liejo ant su jais atėjusių susitikti aplinkos ir žemės ūkio ministrų. Pirmas ant scenos lipo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Noriu paprašyti, kad sprendimus ir siūlytumėte, o ne tik sakyti, kad nedarysite“, – sakė S. Gentvilas.
Vienas iš protesto akcijos rengėjų, Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas tiesiai šviesiai ministro teiravosi, kaip šis vertina savo darbo rezultatus.
„Mano darbo rezultatas yra ne tik ūkininkų piniginė, bet kad Lietuvos upės būtų švaresnės, kad būtų daugiau įvairovės gamtoje“, – teigė ministras pabrėždamas, kad žemės ūkis turi keistis, bet svarbu yra kalbėtis, „o mitingas nėra gera forma“.
Ant scenos pasirodęs žemės ūkio ministras K. Navickas protestuotojų pasitiktas švilpimu, jis tvirtino, kad daugiamečių pievų ir ganyklų problemos nesprendė ankstesnės valdžios. Jam buvo įteikti makaronų pakeliai, o ministro pasiteiravus, ar jam šis darbas nėra per sunkus ir ar jis nesiruošia išeiti, K. Navickas teigė, kad darbas jam nėra per sunkus. Tai išgirdę ūkininkai ėmė skanduoti „gėda, gėda, gėda“.
„Baigsiu darbus ir išeisiu“, – sakė ministras.
Mitinguotojai į smulkintuvą įmetė nemylimo ministro kartoninį maketą, kurio iki galo iškart nesusmulkino, nes smulkintuvas užstrigo.
Kad ministrų pasisakymai protesto scenoje nuvylė, sakė ir kalbintas Kudirkos Naumiesčio krašto ūkininkas Edmundas Račkauskas.
„Politikų žadėjimą aš jau girdžiu dvidešimt su viršum metų. Rezultatų nėra. Negali čia ir dabar pakeisti, o žada kažką daryti Seimo kovo sesijoje. Tie pažadai gali būti ir rinkiminiai“, – svarstė E. Račkauskas.
Pasiteiravus dėl kritiškų pasisakymų, kad žemdirbiai mitinguoja su naujais traktoriais, šis tvirtino – tai nėra taip, kaip atrodo visiems vilniečiams.
„Kad gražūs traktoriai, tai nereiškia, kad jie yra nauji... Visi nori, kad ūkininkai būtų tvarūs, bet žmonės nepagalvoja, kad mums technologiškai neina purkšti, tręšti laukų su belorusais... Kai girdim iš vilniečių, kodėl mes nedirbam su kauptukais ir arkliais... Tai norėčiau jiems pasiūlyti grįžti prie laidinių telefonų... Be to, manau, ir mūsų, ūkininkų, sveikata yra svarbu. Šitą kartą įsodinti į traktorių, jei nėra kondicionieriaus, jau neitų...“ – svarstė kraštietis.
Ūkininkai trečiadienį tikėjosi ant scenos ir premjerės Ingridos Šimonytės, tačiau sulaukė laiško, kad vyksta posėdis ir pas protestuotojus neateis. Ūkininkai nesusitiko ir su šalies Prezidentu, šis lankosi regionuose. Tad ūkininkai iš sostinės neišvažiavo ir ketvirtadienį. Svarsto prašyti savivaldybės leidimo neterminuotam mitingui.
Šalia protestuojančių ūkininkų savo protesto akciją surengė ir „žalieji“, kurie nerimavo, kad „Vyriausybė gali pasiduoti ūkininkų spaudimui ir tą padaryti gamtos sąskaita“.