Po dviejų dienų vykusios protesto akcijos Vilniuje ūkininkai penktadienio rytą paliko sostinę. Namo išvyko ir mūsų krašto ūkininkų technika, dalyvavusi taikioje protesto akcijoje. Nors, pasak protesto organizatorių, protesto rezultatai pranoko lūkesčius tiek technikos, tiek dalyvių gausa, tačiau patys žemdirbiai sako, kad nėra užtikrinti, ar Seimas ir Vyriausybė palengvins ūkininkavimo sąlygas ir atšauks ūkininkų nepasitenkinimą sukėlusius sprendimus. Praėjusio penktadienio vakarą iš Vilniaus sugrįžę mūsų krašto ūkininkai pasitikti entuziastingai. 

Sausio 26 d. rytą lydimos policijos automobilių iš sostinės centro pajudėjo pirmosios traktorių ir vilkikų, kurių į Vilnių suvažiavo apie 1,3 tūkst., kolonos. Su policijos palyda ūkininkai važiavo iki miesto ribos ir toliau valstybinės reikšmės keliais keliavo į savo namus. Ūkininkai negalėjo važiuoti magistraliniais keliais, nes tai daryti draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai, o policija nesutiko duoti ūkininkams palydos.

Protesto organizatoriai sako, kad iš esmės protestu patenkinti, patenkinti ir tuo, kaip ūkininkus priėmė vilniečiai, dabar laukia Vyriausybės ir Seimo, kuris gali susirinkti į neeilinę sesiją vasario viduryje, sprendimų dėl ūkininkų reikalavimų atšaukti naftos dujų akcizą ir žymėto dyzelino naudojimo ribojimus, sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą, daugiamečių pievų atkūrimą, vandens apsaugos zonų plėtrą. Organizatoriai taip pat teigė, kad naujam protestui leidimo kol kas neprašys – stebės, kaip vykdomi valdžios pažadai.

Praėjusį penktadienį apie 18 val. mūsų krašto ūkininkai po kelių valandų kelionės traktoriais pasiekė ir mūsų rajoną ribą. Ties Baltrušiais juos pasitiko artimieji, kiti žemdirbiai. Mūsiškiai buvo pasitikti su iškeltomis vėliavomis ir fejerverkais. Trumpam stabtelėję protesto dalyviai pasidalino įspūdžiais, teigė, kad nustebino toks kraštiečių sutikimas. 

Kaip sakė Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Duoba, iš Vilniaus grįžo sklandžiai ir dar greičiau nei nuvyko, nes jau buvo pasipraktikavę organizuoti koloną. 

„Važiavom tuo pačiu maršrutu, kaip ir nuvykom – per Prienus, Trakus ir t. t. Nepaisant nuovargio grįžom pakylėti, nes protesto metu užsitarnavom visuomenės pagarbą ir užtarimą spręsti žemės ūkio problemas. Tai patvirtino prasilenkiančių automobiliu signalai bei daugelyje sankryžų rankomis mojuojančios šeimynos, – pasakojo I. Duoba. – Pasitikimas mums buvo maloni staigmena, laukė šeimos nariai, draugai ir kiti kolegos bei savivaldybės atstovas. Žmonių gausa pasitikimo metu tik patvirtina, kad Šakiai yra žemdirbiškas kraštas ir kad bendruomenė suprato, kiek daug mes pasiekėme dėka šios protesto akcijos.“

I. Duoba dar pridūrė, kad iki Vilniaus vyko apie 7–8 valandas, iš viso nuvažiuota apie 400 km ir daugiau kaip 20 valandų praleista kelyje, įskaitant laiką, kuomet kolonas lydėjo policija Vilniaus mieste.

Protesto akcijoje dalyvavęs Lukšių seniūnijos ūkininkas Darius Bilskis teigė, kad vyko į Vilnių, nes jis taip pat nepatenkintas žemės ūkio politika.

„Tie reikalavimai, kuriuos iškėlėme, be abejo, liečia ir mane, ir manau – visus ūkininkus. Manau, kai kurie dar nėra taip įsigilinę, kas laukia jų, jei nebus atkurta anksčiau galiojusi palankesnė akcizų tvarka, nesprendžiamas pievų atkūrimo, grūdų tranzito per Lietuvą klausimas, – kalbėjo D. Bilskis. – Žmonės po truputį bunda ir kyla kovoti už savo, kaip ūkininkų, teises.“

Augalininkystės ūkį turinčio D. Bilskio įsitikinimu, nors žemės ūkio ministro pasisakymai „tušti, jis nepasiruošęs dialogui su žemdirbiams ir tinkamai jiems neatstovauja“, bet jis, kaip ir kiti ūkininkai, tikisi, kad politikai juos išgirdo.

„Dabar laukiame sprendimų. Manau, jie suprato, kad mes bet kada galime taip vieningai kilti ir vėl važiuoti į Vilnių. Ir manau – būtų mūsų dar daugiau“, – sakė pašnekovas.

Jis pasakojo, kad kelionėje užtruko apie aštuonias valandas, nes reikėjo važiuoti rajonų keliais, autostrada būtų buvę paprasčiau, bet nebuvo gautas leidimas, gyrė sostinės policijos pareigūnų darbą lydint žemės ūkio technikos koloną per Vilnių, teigė kelionėje nesutikęs nepatenkintų jų protestu žmonių, priešingai, – „visi rodė laikus, o per kaimus važiuojant pasitiko prie kelių išsirikiavę žmonės“.

„Be abejo, nustebino pasitikę mus žmonės Antanave, nes nuo čia prie kolonos jungėsi, o grįžę atsijungė būrys šio krašto žemdirbių, tad grįžtant vaišino sriuba. Didelė staigmena buvo ir įvažiavus į mūsų rajoną, kai pamatėm Baltrušiuose stovinčius su vėliavomis žmones, leidžiamus fejerverkus. Visi vyrai kalbėjo, kad vien dėl tokio sutikimo važiuotume kelis kartus į Vilnių“, – gerų emocijų neslėpė D. Bilskis pridurdamas, kad „kelionę į Vilnių kartotų kad ir dabar“.