Keletą dešimtmečių Gelgaudiškio bendruomenėje brandinta uosto idėja išplaukė į plačiuosius vandenis. Rajono savivaldybė dar pernai užsakė topografinius matavimus, biudžete numatyta atskira eilutė „namų darbams“, iš principo sutikimą jau davė ir Vidaus vandens kelių direkcija. „Tapsime jūrine savivaldybe“, – visai rimtai kalba prie uosto idėjos ištakų stovėjęs gelgaudiškietis Edmundas Rinkevičius. Vis tik Panemunių regioninio parko, šios galimybės laukiančio dar nuo 2010-ųjų, atstovai dideliu optimizmu netrykšta – konkrečių darbų dar nesimato. 

Valdžia žada: tai ne tuščios kalbos

Apie jūrines ambicijas Šakių rajono savivaldybėje kalbama vis garsiau. Dar pernai mūsų krašte apsilankę Vidaus vandens kelių direkcijos vadovai pritarė Gelgaudiškio krovininio-keleivinio-pramoginio uosto įrengimo galimybei. Uždegta žalia šviesa, vietos valdžia padrąsinta imtis paruošiamųjų darbų. 

Šie jau pasistūmėjo į priekį. Savivaldybės tarybos patvirtintame 2024 m. biudžete numatyta atskira eilutė parengiamiesiems darbams, ruošiami investiciniai projektai, dairomasi kitų finansavimo šaltinių. Vasario pradžioje vykusiame trišalės verslo tarybos posėdyje idėja pristatyta vietos verslininkams – informuota apie planus įrengti naują prieplauką sukuriant infrastruktūrą mažiesiems laivams, ateityje – ir pramoninį uostą. 

„Taip, namų darbai jau įsibėgėjo. Praėjusiais metais užsakėme topografinius, batimetrinius matavimus. Jie bus atliekami netrukus, pasibaigus potvyniui, o parengtų planų tikimės sulaukti gegužę ar birželį. Tada bus teikiami projektiniai pasiūlymai. Kiek šie procesai užsitęs, šiandien negalime prognozuoti, neturime jokių konkrečių terminų. Dešimt metų šia linkme nieko nebuvo daroma, dabar žengiame pirmuosius žingsnius“, – pabrėžia vicemeras Egidijus Peleckis. 

Sklypas, kuriame numatytas naujasis objektas, – itin jautri teritorija. Jis įeina į Panemunių regioninio parko valdas, taip pat yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis, todėl rengiant dokumentaciją kyla papildomų iššūkių. Palanki aplinkybė ta, kad regioninis parkas prieplaukos įrengimą į savo planus yra įtraukęs nuo 2014 metų.

Pati prieplauka Nemune – dalis kuriamos vizijos – bus viešosios paskirties objektas. Čia galės švartuotis mažieji laiveliai, praplaukiantys laivai, baržos, tarp abiejų upės krantų kursuojantis keltas. Vizijos tęsinys – su verslo prisidėjimu įrengti vidinį uostą, pritaikant tam buvusį karjerą, kuris būtų naudojamas pramoniniais tikslais. 

Vicemeras prisipažįsta negalintis atsakyti, kodėl šis projektas nebuvo vystomas anksčiau, bet yra įsitikinęs, kad šįkart kalbos nesibaigs vien tik kalbomis. To garantas – atskira biudžeto eilutė ir kiti finansavimo šaltiniai, dėl kurių kreipiamasi. 

„Į pirmąjį – išorinės prieplaukos – etapą bandome eiti su regioninės plėtros pinigais. Yra ruošiamas dviračių tako nuo Gelgaudiškio bažnyčios iki prieplaukos projekto investicinis planas, kuris apims ir pačią prieplauką. Be abejo, ieškosime lėšų, kad galima būtų įgyvendinti plačiau, daugiau, geriau, tad stengsimės pritraukti ir kitus finansavimo šaltinius“, – sako E. Peleckis. 

Kiek pinigų prireiks šiai vizijai įgyvendinti, taip pat nėra aišku. Kol kas yra tik vienas konkretus skaičius – 300 tūkst. eurų. Tiek teks sumokėti už „namų darbus“ – ekologinius derinimus, įvairių studijų, projektinių pasiūlymų rengimą. Jie bus apmokami iš rajono biudžeto, vėliau ieškant galimybių padengti kitomis lėšomis. 

Rajono biudžete šis projektas atsispindi konkrečia eilute – topografiniams, batimetriniams matavimams numatyta skirti 12 tūkst. eurų. 

„Mes prisijungiame Nemuną sau – tai pati didžiausia šio projekto vertė. Plaukdami Nemunu žmonės galės sustoti Gelgaudiškyje, aplankyti rajoną iš šios pusės. Dabar teturime mažas prieplaukėles – pernai įrengtą mobiliąją prie Sudargo piliakalnio bei nedideliems laiveliams ir valtelėms tinkamą tame pačiame Gelgaudiškyje, bet tai ne ta paslaugų kokybė ir ne tos apimtys, kurių mes siekiame. Įgyvendinamas projektas turės ir visą infrastruktūrą – įkrovimo stoteles, aikšteles, poilsio zonas, ko iki šiol neturime. Šioje vietoje planuojamas keltas į Šilinę, sujungsiantis Šakių ir Jurbarko rajonus, tai labai svarbu turizmo skatinimui“, – vardija vicemeras.

Vidinio uosto įrengimo etapo sėkmė labiausiai priklausys nuo verslo įsitraukimo. Anot vicemero, susidomėjimas yra, uostas ypač aktualus „Gelgaudiškio gelžbetoniui“, vietos ūkininkams. 

„Studijų dar nesame atlikę, bet ūkininkai mato galimybę gabenti grūdus ir kitą produkciją baržomis link Baltijos jūros. Be to, greta yra laisvas didelis sklypas, tinkamas ekonominei veiklai, sandėliavimui ar panašioms reikmėms. Suinteresuotumo signalų turime, bet paliekame šią sritį plėtoti pačiam verslui“, – apie antrąjį uosto plėtojimo etapą kalba E. Peleckis. 

Iniciatyva kilo iš bendruomenės

Pirmieji šiuo grandioziniu projektu patikėjo patys gelgaudiškiečiai. Prieš du dešimtmečius minint miestelio 500-metį buvo pristatyta bendruomenės iniciatyva parengta galimybių studija „Laivybos ir rekreacinės infrastruktūros plėtra bei kompleksinis sutvarkymas kairiajame Nemuno krante prie Gelgaudiškio“. Jos įgyvendinimas buvo siejamas su būsimu miestelio atgimimu, jo aukso amžiumi. 

Ilgametis Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ vadovas Edmundas Rinkevičius, keliaudamas po užsienį, matydavo, kad upės išnaudojamas kaip rekreacinės zonos, kaip transporto keliai, ir vis kėlė klausimą, kodėl viso to nėra Nemune.

„Mūsų rajono Nemuno pakrantė tęsiasi 44 kilometrus. Gelgaudiškis įsikūręs prie įlankos, tą gražiai matome pažiūrėję iš paukščio skrydžio. Kai turime tokią Dievo dovaną, neišnaudoti susisiekimo Nemunu būtų neatleistina. Juo labiau kad tą nuo seno darė mūsų protėviai – plukdydami rąstus, pajungdami upę įvairiai ūkio veiklai“, – pasakoja Edmundas, primindamas, kad kadaise uostas čia buvo, tereikia suteikti jam naują galimybę. 

Vis tik gelgaudiškiečių jubiliejinė vizija sunkiai skynėsi kelią – rajono valdžiai ją teko vis priminti. Strateginiuose dokumentuose Gelgaudiškio uostas figūruoja, jis yra numatytas ir miestelio bei rajono bendruosiuose planuose. 

„Kodėl strigo įgyvendinimas? Nepatikdavo mano pavardė... – šypteli E. Rinkevičius, vadovaujantis įmonei „Gelgaudiškio gelžbetonis“. – Vis buvo įžvelgiamas asmeninis suinteresuotumas, gąsdinta, esą plukdysiu Nemunu savo gelžbetonį. Tiesą sakant, taip, aš jį plukdysiu, jei tik bus leista. Uostas turi būti ir pramoninis, nes vien tik iš pramoginio neišgyvensime.“

Nors valdžia pati jau ėmėsi šio projekto, miestelio bendruomenė ir toliau nuo jo nenusišalina. Yra sukurtos ir savivaldybei pateiktos veiksmų gairės: parengti poveikio aplinkai vertinimą, detalųjį planą, sutvarkyti sklypo teritoriją.

„Turbūt ledai jau pajudėjo, bet palauksime, kol bus įkastas pirmas kastuvas. Šakiai taps jūriniu rajonu – Nemunu į Kuršmares, Baltijos jūrą, kuri susijungia su Šiaurės jūra, tada į Atlanto vandenyną. Daug kas iš manęs juokiasi, bet argi ne taip? Priklauso, kaip pažiūrėsi“, – savo viziją gina E. Rinkevičius.

Parkui sužibo viltis

Mažųjų laivelių uostelis yra numatytas Panemunių regioninio parko tvarkymo plane, parengtame 2010 m. Numatyta, kad aplinkinėje teritorijoje gali būti kuriama rekreacinė infrastruktūra – viešbutis, elingai ir kiti šios paskirties pastatai. 

„Toks yra parko lūkestis, laukiame bet kokių iniciatyvų. Pati parko direkcija neįsipareigoja jo įgyvendinti, tik leidžia tą daryti, numato, kad toje vietoje gali atsirasti tokie objektai. Bet ilgą laiką nebuvo jokio susidomėjimo nei iš savivaldybės vadovų, nei iš privačių investuotojų. Kodėl? Mes irgi neturime atsakymo į šį klausimą. Galbūt per mažas verslo interesas“, – skėsteli rankomis Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Panemunių regioninio parko grupės patarėjas Mindaugas Janušonis. 

Žinia, kad uosto reikalai pagaliau parūpo dabartinei valdžiai, jį nustebino. Neslepia – nustebino maloniai. Kaip tik tuo metu direkcija ketino atnaujinti Panemunių regioninio parko tvarkymo planą ir išbraukti mažųjų laivelių uostelį kaip dėmesio nesulaukusį, utopinį objektą.

„Kol kas tėra žodžiai, galimybės prisiminimas. Bet laivyba Nemunu atsigauna, yra Vidaus vandens kelių direkcijos suinteresuotumas šioje srityje pajudėti, galbūt sulauksime ir konkrečių darbų“, – viliasi M. Janušonis.