Apie šiuolaikinio bitininko dalią kalbiname jaunąjį bitininką iš Bizierių (Šakių sen.) Leoną Kardauską. Kiti kalbinti rajono bitininkai džiaugiasi gausiu vasaros derliumi ir tvirtina – medunešis ankstyvesnis nei pernai.
Pasinaudojo parama
L. Kardausko namus aplankome savaitgalį, gyvena Leonas Bizierių kaime, vienkiemyje. Pasitikusi jo mama Asta pirmiausiai prasitaria, kad sūnus pasiryžęs atstatyti, sutvarkyti tėviškę, tad po darbo Leonas skuba namo, kur darbų išties apstu, laukia ne tik bitelės, bet ir šiuo metu tvarkomas įvažiavimą į sodybą.
„Mama norėjo bitininkauti, tačiau šios svajonės jai įgyvendinti nepavyko. Tad jos svajonę perėmiau aš. Pradėjau bitininkauti nuo vieno avilio, įsigijau pirmąją bičių šeimą. Pirmais metais išėjau žiemoti su penkiom bičių šeimom, po to su kiekvienais metais augo jų skaičius“, – pasidalina Leonas.
Prieš metus L. Kardauskas pasinaudojo parama bitininkystės ūkiui, ypač dėkoja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo Šakių biuro vadovei Aušrelei Pukinskienei už pagalbą rengiant paraišką paramai gauti. Tad įsigijo daugiau avilių, technikos. Jis šiuo metu prižiūri apie 40 bičių šeimų.
Pripažįsta Leonas, kad nusipirko nemažai knygų, iš kurių mokėsi prižiūrėti bites, atidžiai stebėjo jų gyvenimą, klausė patarimų ir kitų bitininkų.
„Be abejo, pradėjus bitininkauti iššūkių buvo, ypač su bičių spietimu. Dabar ir bičių motinėles užsiauginu. Mano bitės nepiktos“, – sako Leonas.
Bitininkauti jis pradėjo prieš maždaug ketverius metus, bites laikė iš pradžių Dadano tipo aviliuose, vėliau daugiaaukščiuose, kurių nemažai ir pats pasigamino, sako, kad juose bitės išaugina daugiau perų. Jis savo bityne laiko Buckfast bites.
„Šiemet išsukom pakankamai medaus. Suku aš su paprastu medsukiu, tiesa, realizuoti medų yra nelengva“, – sako L. Kardausko mama Asta atviraudama, kad ir ji, kai reikia, su bitėmis apsieiti moka.
Leono teigimu, šiemet labai anksti, jau balandžio pabaigoje, išsuko pirmąjį pavasarinį medų. Sako, kad vasaros medunešis taip pat geras, neseniai išsuko liepų žiedų medų, ar dar kažkiek bitutės medaus prineš – neaišku.
Didelę dalį avilių Leonas laiko didžiuliame sodybos sode, bitės medų renka ir iš aplink sodybą esančių rapsų laukų, pievų.
L. Poškevičiūtės nuotr.
Galvoja apie plėtrą
„Bitininkyste užsiimu labiau kaip hobiu. Aišku, leidžia šiek tiek ir užsidirbti. Pamilau bites. Atsidarai kiekvieną avilį, o jame vis kitoks bičių šeimos gyvenimas, netgi problemos“, – sako bitininkas ir priduria, kad dar jam bitininkystėje yra kur tobulėti.
Tiek Leonas, tiek jo mama Asta tvirtina, kad medus – sveikatos lobynas, todėl abu labai mėgsta medų.
Pasiteiravus, kokios rūšies Leonui skaniausias medus, šis nedvejodamas atsako, kad mėgsta visokį, tačiau arbatą saldina rapsų medumi.
O prakalbus apie ateities planus, 26-erių Leonas prasitaria, kad galvoja ir apie bityno plėtrą bei modernizavimą, atvirauja, kad laiko laisvalaikiui, deja, beveik nelieka.
„Aišku, bičių įgėlimų neišvengiau, kai norėjau spiečių susemti, bet tai manęs neišgąsdino, labai jau patinka bitės“, – pokalbį užbaigia Leonas.
Besiklausydama Leono, susigundau grybštelėti šaukštelį ant stalo patiekto sūrio su medumi, nuo kurio tikrai apsalo širdis.
Bitinininkas Jonas Gvildys. D. Pavalkio nuotr.
Pilnos meduvės
Kalbinti kiti rajono bitininkai irgi džiaugiasi gausiu vasaros derliumi. Sudargo krašto bitininkas Donatas Žilaitis savo bityne skaičiuoja iki 45 bičių šeimų ir sako, kad pavasarinio medaus prisuko daugiau nei ankstesniais metais. Ir kopinėti pavasarinį medų šiemet pradėjo kaip niekad anksti – gegužės pradžioje.
„Medunešis buvo geras. Tiesa, įvairiose vietose rezultatai skirtingi. Bitelės prinešė ypač daug rapsų medaus, kiek mažiau iš kultūrinių, miško augalų. Meduvės prisipildė ir po liepų žydėjimo. Viename bityne prisukau gryno liepų medaus, nes šiemet aplink bityną neaugo rapsas ir kitos kultūros. Medunešis tęsiasi iki maždaug rugpjūčio vidurio“, – pasakoja bitininkas.
Šiųmečiu medaus derliumi džiaugiasi ir gelgaudiškietis Jonas Gvildys. Anot jo, pavasaris bitelėms buvo ypač palankus.
„Aš viską dariau, kad bitės neprineštų rapsų medaus. Pavasarinį medų išėmiau iki gegužės 1 d., kol pradėjo žydėti rapsas. Išsisukau klevų, blindžių ir kitų augalų. Ėmiau ir rapsų medų, prisukau apie 100 kilogramų, jį iš karto pardaviau į Vokietiją. Pradėjau sukti ir vasarinį medų, tikiuosi gryno medaus iš liepų žiedų, kurį vadinu smetonišku, nes tais laikais bitės medų nešė iš laukinės gamtos, natūralių pievų ir miškų, nebuvo auginamas rapsas“, – pasakoja J. Gvildys atskleisdamas, kad šiuo metu laiko tik 20 bičių šeimų, bityną mažina.
Kudirkos Naumiesčio krašto bitininkas Arvydas Počas tikisi, kad šiemet pavyks iš vienos bičių šeimos prisukti po 45–50 kg medaus. Pavasarinį medų šiemet sukti sako pradėjęs gegužės pabaigoje.
„Šiųmetis medunešis bus panašus kaip pernai. Kiek uždėjom, bitės prinešė pilnus korius medaus. Orai tiko bitelėms, viskas kaip sviestu patepta. Vidurvasario medų tik pradėsime sukti“, – sako A. Počas visgi baimindamasis, jei bus medaus perteklius, kur jį reikės dėti, o ir produkcijos kainos kris.
Medaus kilogramo kaina yra 5–7 eurai, o didmeninė supirkimo kaina siekia tik iki 1,60 euro už kilogramą.
Zenonas iš Ritinių:
