Sausio 5 d. du jauni Vilkaviškio krašto ūkininkai Šarūnas Radvinauskas ir Artūras Vakarinas išsirengė į kelionę po Lietuvą su ukrainietišku traktoriumi T-150. Ūkininkai aplankė ne vieną miestą, tarp jų – ir Šakius. Sausio 13-ąją T-150 ekipažas susitiko su rajono žemdirbių bendruomene, čia paminėjo ir Laisvės gynėjų dieną.
Prieš daugiau nei savaitę iš Keturvalakių seniūnijoje esančio Patilčių kaimo (Vilkaviškio r.), ūkininkai Š. Radvinauskas ir A. Vakarinas sėdo į traktorių T-150, dar vadinamą „pusantriniu“, ir išvažiavo į kelionę po Lietuvą. Kelionei specialiai nusipirkę šį traktorių, jį suremontavo. Ant jo užrašė „Made in Ukraine“, kad nebūtų kalbų, jog tai rusiškas traktorius. Traktorius 1989 m. buvo pagamintas Charkivo traktorių gamykloje Ukrainoje. 
D. Pavalkio nuotr.
Prie traktoriaus su priekaba vairo pakaitomis sėdę Šarūnas ir Artūras, aplankę ne vieną miestą, sausio 12 d. pasiekė Šakius, čia apsilankė pas vienus iš rėmėjų – UAB „Transwina“. Į Šakius atvykę iš Tauragės jau buvo įveikę apie 1300 km. Tą dieną ūkininkai stabtelėjo Girėnuose, nes buvo sugedusi traktoriaus sankaba, pradėjo bėgti tepalai. Čia iškart į pagalbą atvyko ir mūsų krašto žmonės, kai kurie atvežė ir dovanų, štai Armintas Dubickas padovanojo mamos pagamintą sūrį. Artūras dėkodamas pasakojo, kad kone pusė priekabos prikrauta dovanų, kurių sulaukė važiuodami per Lietuvą ir lankydami bičiulius ūkininkus. Vyrai juokavo, kad „gailisi, jog nepasiėmė antros priekabos“.
Beje, žygeiviai ir nakvoja priekaboje, kurią specialiai tam pritaikė. Šarūnas pasakojo, jog miegui sąlygos neblogos: „galėtume išgyventi ir prie minus dešimt“.
Žemdirbiai pasidžiaugė, kad visur buvo itin šiltai sutikti, bet atviravo, kad važiuoti su minėtu traktoriumi iššūkis, mat jau per pirmas kelionės dienas teko nemažai jį remontuoti. 
Vienos iš žygio rėmėjų UAB „Audrokesta“ kieme keliaujančius ūkininkus pasitiko gausus būrys rajono žemdirbių, savivaldybės administracijos vadovas bei specialistai, kurie šią kelionę pavadino ūkininkų bendruomenės vienybės ir solidarumo įprasminimu. D. Pavalkio nuotr.
„Išvažiavom susiremontavę iš Medininkų, važiuojant per Vilnių – sankabos gedimas. Iki Jiezno šiaip ne taip nuvažiavom ir remontavom visą dieną. Vėliau Rokiškio rajone pakeitė vožtuvą, nuo tada pasibaigė visos bėdos. Važiuojam iki dabar“, – atskleidžia kelionės techninius reikalus Šarūnas.
Jis pasakojo, kad kelionei ruošėsi apie mėnesį. Tačiau, kaip pats pripažino, paskutinėmis naktimis prieš startą paruošti traktorių atskubėjo padėti ir artimieji, ir draugai.
„Prieš paskutinę dieną variklį rinkom iki išnaktų“, – prisiminė Šarūnas. 
D. Pavalkio nuotr.
Pasiteiravus, kam kilo mintis traktoriumi apvažiuoti šalį, Šarūnas tvirtino negalintis pasakyti, bet sako, jog žinia pasklido greitai ir jau nebuvo, kur trauktis.
„Ta žinia pasklido. Po to supratom, kad ji turi virsti kūnu. Tad pradėjom ieškoti traktoriaus, kad galėtume dviese važiuoti. Nusipirkom T-150 specialiai kelionei, o dabar galvojam, kad jį naudosim ir ūkyje. Grįšim, dar paremontuosim ir dirbsim su juo“, – pasakojo Šarūnas.
Pasak jo, vienas iš kelionės tikslų buvo aplankyti ir bičiulius žemdirbius, paklausti, kokios žemės ūkio tendencijos, kas pasikeitė per metus. Atkreipti kuo daugiau žmonių dėmesio į žemės ūkio problemas ir aktualijas. Kartu paminėti laužų deginimo akcijos metines. Tai ir solidarumo išraiška su Rusijos užpulta šalimi, sako žemdirbiai.
„Ši kelionė pranoko visus lūkesčius. Sujaudina, kai net naktį atvažiuoja kažkas tavęs pasitikti. Arba sustoja žmonės pagelbėti, kur su žemės ūkiu nieko bendro neturi“, – įspūdžiais dalinosi Šarūnas, kol jo bičiulis Artūras remontavo traktorių. 
D. Pavalkio nuotr.
O Sausio 13-osios rytą keliauninkai iškilmingai pasitikti pas dar vienus rėmėjus – UAB „Audrokesta“.
Šakių rajono ūkininkų sąjungos narys Darius Ufartas priminė, kad tai Laisvės gynėjų diena, tad susitikimas pradėtas himnu, tylos minute, pagerbiant žuvusius už laisvę.
„Galvoju, ką turi bendro Sausio 13-oji ir jūsų kelionė? Manau, kad tiek Sausio 13-oji, tiek ši kelionė – užsibrėžto tikslo įgyvendinimas bet kokia kaina. Padaryti tai, kas atrodo neįmanoma, įveikti tai, kas atrodo neįveikiama. Pasiekti tai, kas atrodo nepasiekiama. Ar to jūs siekiat šia kelione?“ – teiravosi Artūro ir Šarūno mūsų krašto ūkininkas D. Ufartas.
Šį kartą į rankas paėmęs mikrofoną Artūras pasidžiaugė, kad jiems pavyko įgyvendinti svajonę.
„O svarbiausia, kai pajutom po pirmųjų sunkumų dėl technikos gedimo, kad mus neapleido žmonės, atskubėdavo padėti, supratom, kad mes pasieksim savo galutinį tikslą. Manau, kaip ir prieš 34-erius metus, kuomet žmonės prie televizijos buvo vieningi ir pajuto, kad vieni kitus palaiko“, – kalbėjo Artūras.
D. Pavalkio nuotr.
Keliaujančius ūkininkus pasitiko ir rajono meras Raimondas Januševičius, pasidžiaugęs, kad būtent žemdirbiai tokia kelione, įvairiomis iniciatyvomis, tokiomis kaip kryžių statymas, laužų deginamas, rodo vienybę.
„Nuolat ginate Sūduvos kraštą dėl vienokių ar kitokių nepasvertų sprendinių. Manau, tos vienybės, kurią demonstruoja žemdirbiai, šiandien labiausiai reikia. Ačiū, kad tą Sūduvos vienybę pravežėte ir parodėte visai Lietuvai“, – kalbėjo meras.
Kad kolegos ūkininkai iš kaimyninio rajono gražių tikslų vedami aplankė ir Šakius, pasidžiaugė ir Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Duoba įteikdamas atminimo lenteles.
„Džiugu jus matyti sugrįžusius į Suvalkijos lygumas. Kad technika atlaikė. Manau, jeigu ne tie žmonės, kurie Sausio 13-ąją iškovojo laisvę, ko gero, laukuose iki šiol dirbtume su sena technika, tokia kaip „barškuolė“, – svarstė I. Duoba.
Kalbėjęs „Audrokestos“ komercijos direktorius Vidas Ditkevičius atskleidė, kad įmonė, sutikdama paremti šią ūkininkų kelionę, net nesuabejojo, matydama tokį jaunų žmonių entuziazmą siekti užsibrėžtų tikslų. Šypsodamasis linkėjo ir daugiau kelionių – kad ir Dakare.
„Aš jūsų kelionę lyginu kone su irkluotojo, kuris perplaukė Atlantą“, – kalbėjo V. Ditkevičius. 
D. Pavalkio nuotr.
Į susitikimą ūkininkų palaikyti su tokios pat markės traktoriumi atvažiavo ir panoviškis Vytautas Trepeika, kuriam kelionės dalyviai turėjo dovanų – lipdukų su Ukrainos atributika, ir prašė jais pažymėti traktorių.
„Su šiuo traktoriumi dar ir laukus dirbu. Daugiausiai ražienas skutu“, – sakė V. Trepeika.
Įsiamžinę su Šakių krašto žmonėmis Artūras ir Šarūnas patraukė namų link. Nuvažiavę apie 1,5 tūkst. kilometrų, juos pasiekė ir antradienį Patilčiuose, iš kur ir išvyko, buvo šiltai sutikti. Netrūko ir jautrių akimirkų. Abu vyrai namuose paliko po tris mažamečius vaikus, kurių teigė labai pasiilgę.
Arūnas iš Ringaudų:
