Vasario 27 d. Sintautuose vyko bendras Lietuvos žemės ūkio tarybos ir Šakių rajono ūkininkų sąjungos posėdis, kuriame dalyvavo Žemės ūkio, Aplinkos ministerijų, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (ŽŪBA), Seimo Kaimo reikalų komiteto, grūdininkų, ūkininkų ir kitų valstybės įstaigų atstovai. Susitikimo metu netrūko produktyvių diskusijų, aštrių pasisakymų, pasisvaidymo kritikos strėlėmis. Teko laukti ir vėluojančio žemės ūkio ministro Igno Hofmano, o ar ministerijų, valstybės įstaigų vadovų duoti pažadai virs realybe, parodys ateitis.
Ligos grėsmė – vis didesnė
Entuziazmo nestokojanti Šakių rajono ūkininkų sąjunga, kuriai vadovauja Ignas Duoba, dėjo pastangas, kad susitikimas vyktų mūsų krašte. Jo metu buvo iškelta tiek svarbių ir aktualių problemų, kad posėdis užtruko net keturias valandas.
Susitikimą moderavęs Šakių rajono ūkininkų sąjungos ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narys Darius Ufartas pabrėžė, kad Lietuvos žemės ūkio taryboje, vienijančioje net 11 organizacijų ir asociacijų, aptariami patys svarbiausi žemdirbiams rūpimi klausimai, nustatomos pagrindinės kryptys, kur ir kaip turi judėti Lietuvos žemės ūkis.
Kaip susitikimo pradžioje kalbėjo metų pradžioje išrinktas šios tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, deja, „žemės ūkis yra dalinai sugriautas“.
Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Duoba (kairėje) dėkojo valdžios, valstybės įstaigų, žemdirbiškų organizacijų vadovams už apsilankymą, tačiau jo kolega Darius Ufartas negailėjo ir kritikos sakydamas – „kaip reikia nemylėti savo šalies, gyventojų, kad būtų sukurti tokie įstatymai, kurie dusina ūkininkus iš vidaus“. D. Pavalkio nuotr.
„Lietuvoje linų neliko, nebeliks kailinių žvėrelių, auginamų kiaulių perpus sumažėjo, todėl neturime savo mėsos. Drastiškai, po 12 tūkst. kasmet, mažinamas karvių skaičius ir mažėja pieno gamyba. Nors pieno supirkimo kainas jau trys mėnesiai pakėlė, dabar jau po du–tris su puse cento mažina, – kalbėjo J. Vilionis. – Suraskit man kokį jauną žmogų, kuris šiandien imtųsi dirbti žemę, statytųsi fermas. Nebent ūkį iš tėvų perima. Problemų yra daug ir, siekiant jas išspręsti, visiems reikia dirbti išvien.“
Toliau buvo klausomasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) parengto pranešimo apie gyvūnų užkrečiamąsias ligas, konkrečiau – mėlynojo liežuvio ligą (MLL). Akcentuota, kad ši liga Lietuvą pasieks, klausimas – kada. MLL jau pasiekė Lenkiją, tad ūkininkai buvo raginami, pastebėjus ligos požymius, pranešti veterinarijos gydytojui.
„Kai atostogaujat ypač Azijoje, Turkijoje, jei turit kontaktą su laukiniais ar naminiais gyvūnais, grįžę niekada neturėkite kontakto su savo gyvūnais“, – perspėjo VMVT specialistas.
Aplinkos apsaugos viceministras Ramūnas Krugelis. D. Pavalkio nuotr.
Žadėjo peržiūrėti
Aplinkos apsaugos viceministro Ramūno Krugelio pirmiausiai teirautasi, kuo pagrindžiant buvo įvestos tręšimo normos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose.
„Šiandien galime tęsti diskusiją šiuo klausimu. Turiu pavyzdį su Dusios ežeru: prieš dešimt metų jį padengė dumbliai, kurie susidarė nuo ūkininkų mėšlu tręšiamų laukų. Dumblių augimo procesą bendromis jėgomis su ūkininkais pavyko sustabdyti“, – pasakojo viceministras ir žadėjo, kad tręšimo normų klausimas ateityje bus peržiūrėtas.
Ūkininkai taip pat teiravosi dėl probleminių vilkų. Kaip patikino viceministras, ateityje bus suteikiami leidimai paimti probleminius vilkus iš gamtos ir ne medžioklės sezono metu. Viceministras taip pat pažadėjo, kad šios Vyriausybės kadencijoje Suvalkijos nacionalinio parko steigimo procesas nebus atnaujintas.
Kaip pridūrė Seimo narys Kęstutis Mažeika, kovo mėnesį prie bendro stalo sės abi ministerijos ir kalbėsis, kaip rasti geriausius sprendimus situacijai gerinti dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos pasėliams.
Sintautiškis Juozapas Juška negailėjo kritikos miškus kertantiems, vadino juos spekuliantais. Jam buvo atsakyta, kad ministerija siūlo patikslinti Miškų įstatymo projektą, jog siūlomi pakeitimai padės geriau išsaugoti miškus, pritaikyti juos rekreacijai ir sustiprinti jų vaidmenį klimato kaitos kontekste.
Sintautiškis Juozapas Juška pastabas ir problemas žėrė vieną po kitos: ir dėl didelio biurokratų skaičiaus valstybės tarnyboje, ir dėl, jo teigimu, „spekuliantų pjaunamų miškų“, ir dėl sunaikintų smulkiųjų ūkių. D. Pavalkio nuotr.
Arčiau žmonių!
Ūkininkai NŽT atstovės tiesiai šviesiai klausė: „Kada grįšite arčiau žmonių? Kada atkursite NŽT paslaugų teikimą rajonuose?“
„Dauguma žemės savininkų yra apie 80 metų, kurie nesinaudoja internetu, nepasitiki telefoniniais pokalbiais. Jiems reikalingas gyvas bendravimas“, – antrino naumiestietis Edmundas Raškauskas.
NŽT reformos komentuoti nesiėmusi įstaigos direktoriaus pavaduotoja Irina Urbonė patikino, kad nuo balandžio startuos modernizuota Žemės informacinė sistema, kuri bus patogesnė turintiems poreikį nuomotis, gauti panaudai ar kitaip naudotis valstybine žeme, bet ir institucijoms, kurios šiuos procesus administruoja. Žada rengti mokymus, kaip sistema naudotis. O tose savivaldybėse, kur yra didžiausi klientų srautai, svarstoma apie specialistų darbo laiko pailginimą.
„Visus šiuos žemės reikalus anksčiau ar vėliau žadam perduoti savivaldai“, – diskusiją bandė užbaigti viceministras R. Krugelis.
Rajono mero Raimondo Januševičiaus pastebėjimu, savivaldybė tik už tokį siūlymą, tačiau per pirmąjį reformos etapą, kuomet savivaldybėms buvo perduota valstybės žemė miestų ir miestelių teritorijose, pasak mero, buvo nemažai biurokratijos, o Aplinkos ministerija jau siūlo ir kaimiškų teritorijų žemę perduoti savivaldai. Viceministro tvirtinimu, šiuo metu savivaldybių tarybų vykdomas valstybinės žemės sklypų nuomos ir panaudos sutarčių tvirtinimo funkcijas perdavus vykdyti merams, procesai sutrumpės, žmonėms nereikės laukti, kol įvyks savivaldybių tarybų posėdžiai, o valstybinė žemė bus įveiklinta greičiau. Šios Aplinkos ministerijos siūlomos pataisos įsigaliotų nuo 2027m. liepos 1 d.
D. Pavalkio nuotr.
Skatins daržovių augintojus
Klausimas dėl arbitražinių grūdų kokybės tyrimų buvo skirtas Valstybės augalininkystės tarnybai, jos atstovas Mantas Butas viešai pripažino, kad Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorija iki šiol neturi net grūdų akreditacijos. Pasisakyta ir dėl iš trečiųjų šalių plūstančios kokybės standartų neatitinkančios žemės ūkio produkcijos, K. Mažeika priminė, kad siūloma taikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą (PVM) šviežiems vaisiams ir daržovėms, taip būtų paskatintas ne tik daržovių ir vaisių auginimas Lietuvoje, bet ir sveika mityba.
„Didelių vilčių čia nekurkim. PVM yra pagrindinis mokestis. PVM lengvata galėtų kainuoti iki 5–6 šimtų mln. eurų. Linkiu...“ – sarkastiškai komentavo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranskietis.
„Jūs savo sode LIDL-ą pastatėte, bet kiti galbūt savo sodo obuolius norės parduoti į vaikų darželį...“ – atsikirto K. Mažeika.
D. Pavalkio nuotr.
Kvietė bendram darbui
Pagaliau buvo sulaukta ir žemės ūkio ministro I. Hofmano. Ūkininkai ministro teiravosi dėl paramos už įsigyjamas tiesiogines sėjamąsias vykdymo sąlygų, kėlė klausimą dėl sunkvežimių registracijos Lietuvoje. Daug diskutuota ir dėl Lietuvoje taikomų griežtų reikalavimų augalų apsaugos produktams. Pasak ministro, svarstoma atsisakyti Lietuvoje taikomo Danijos modelio. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V. Pranskietis rėžė, kad tik „nusirašinėjam metodikas ir lyginam su Danija, turime padaryti patys racionalius sprendimus“.
ŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas kvietė diskutuoti ir dėl mėšlo panaudojimo apskaitos žurnalų ir tręšimo planų reikalingumo. Ministras žadėjo persvarstyti šį klausimą, bet pabrėžė, kad, nevedant žurnalo ar planų, Lietuvai bus sunku apsiginti prieš auditą dėl nitratų naudojimo, kai to reikalauja ES direktyva. Ministro teigimu, norėtųsi, kad tręšimo planu ūkininkai vadovautųsi, kad planas negulėtų tik stalčiuje.
„Nustokit vieną kartą krūpčioti prieš Europos biurokratus ir remtis kažkokia direktyva!“ – replikavo V. Pranskietis.
„Jūs, kaip augalininkystės mokslininkas, manote, kad nereikia tręšimo planuoti? Čia agronomijos pradžiamokslis yra...“ – ironizavo K. Mažeika bei pridūrė, kad reikia išsiaiškinti, ar daugiau naudos, ar rizikos yra ir iš nuotekų dumblo naudojimo tręšimui.
„Prieš tampant ministru aš buvau ūkininkas, toks pats, kaip ir jūs. Gerai žinau žemės ūkio specifiką ir jo problemas. Atėjau tam, kad jas išspręstume... Bet nėra taip viskas paprasta, kai atsiremi į teisines procedūras. Norėtųsi iš jūsų ateityje supratimo, pasiūlymų, susikalbėjimo. Kviečiu bendram darbui“, – kvietė I. Hofmanas.
Posėdžio metu buvo paliesta daugybė aktualių temų – kai kurios jų iš karto aptartos ir išspręstos, tačiau dalis klausimų dar reikalauja tolimesnio dialogo.
„Šiandien džiugu, kad išgirdome žodžius – diskutuokime, keiskime, kalbėkime. Tikiuosi, kad ne tik čia buvo tai pasakyta, bet realiai ir veiks. Nelinkėčiau, kad vėl mums reiktų imtis protestų priemonių. Kartu dirbant, manau, pavyks ir geriausius sprendimus rasti“, – posėdį užbaigė D. Ufartas.
Zenonas iš Ritinių:
