Šiemet pavasarinės šalnos pridarė žalos žemės ūkio augalams, uogynams, sodams. Ypač nukentėjo žieminiai rapsai, cukriniai runkeliai, bulvės. Ūkininkai dėl patirtos žalos jau kreipėsi į draudikus, savivaldybę. Galvojama ir apie ekstremaliosios situacijos paskelbimą.
Kaip kalbėjo savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė, dar balandžio viduryje Žemės ūkio ministerija kreipėsi į savivaldybes, prašydama reaguoti į galimus ūkininkų pranešimus apie šalnų padarytą žalą, t. y. savivaldybių sudarytos žalos įvertinimo komisijos turėtų objektyviai įvertinti ir dokumentuoti galimai padarytus nuostolius.
„Kreipėsi kol kas devyni žemdirbiai, nukentėję nuo šalnų. Be abejo, jų yra ir daugiau. Tad vis dar laukiame besikreipiančių. Šalnos daugiausiai pakenkė cukriniams runkeliams, žieminiams rapsams, taip pat uogynams. Ir patys žemdirbiai dar atlieka pasėlių apžiūras“, – kalbėjo I. Žemaitienė pridurdama, kad paramos gavėjai, dėl šalnų negalintys vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, gali būti atleidžiami nuo įsipareigojimų, apie šalnų padarytą žalą ūkininkai turi pranešti Nacionalinei mokėjimo agentūrai per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie tai sužino.
Šalnų pažeistos vynuogės, avietės ir kiti uogynai, tad uogų augintojai sako, kad derliaus praktiškai nebebus. Asmeninio archyvo nuotr.
Trečiadienį žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigė, kad dėl pavasarinių šalnų Lietuvos sodininkai ir uogų augintojai prarado daugiau nei 70 proc. derliaus. Ministras neatmeta ir galimybės skelbti ekstremaliąją situaciją valstybės mastu, o viceministras Gediminas Tamašauskis trečiadienį vykusiame Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjo, kad, surinkus visą informaciją iš savivaldybių apie žalų mastą, pobūdį, bus priimami sprendimai dėl tolesnių veiksmų, skirtų nukentėjusiems ūkininkams.
Kalbintas Barzdų agroserviso direktorius Almantas Pališkis teigė, kad šalnos ypač kirto cukriniams runkeliams: iš pasėtų 170 ha teko atsėti apie 25 ha žuvusių pasėlių.
„Daigai buvo jau išdygę ir visiškai nušalo. Tokiais plotais. Ypač lomose. Atsėjom. Lietaus Barzdų krašte visai nebuvo. Bet kažkodėl Barzduose nefiksuojama stichinė sausra, kaip skelbia meteorologai, – stebėjosi A. Pališkis ir pridūrė: – Dabar, šiek tiek palijus, atsėti cukriniai runkeliai jau pradėjo dygti.“
Barzdų agroserviso vadovas Almantas Pališkis sako neatsimena per visą ūkininkavimo laikotarpį tokių stichinių šalnų, kurios pražudė nemažai cukrinių runkelių pasėlių, kuriuos teko atsėti. „Draugo“ archyvo nuotr.
Jo teigimu, ūkyje nuo šalnų nukentėjo ir apie 100 ha žieminio rapso (iš auginamų 250 ha).
„Iš tokio lauko derliaus galimai kulsim tik apie dvi tonas, – tvirtino pašnekovas. – Niekada nėra buvę tokio pavasario. Yra buvę, kad pašąla dieną, antrą, trečią. Nušaldavo truputį rapsų žiedynai. Bet kad šitaip šaltų kelias savaites iš eilės. Kazlų Rūdoje yra visiškai nušalusių rapsų laukų. Taip pat aplinkiniuose Jankų, Bagotosios kraštuose.“
Kad šalnos pakenkė kone visam žieminių rapsų derliui, sako ir Degutinės k. (Griškabūdžio sen.) ūkininkaujantis Juozas Valaitis.
„Kiek tiksliai pats augalas nukentėjo, kuriuos šalčiai paveikė negrįžtamai, dar sunku pasakyti. Greičiausiai pasimatys, kai reiks derlių doroti. Bet geičiausiai kokias dvi tonas iš hektaro kulsim. Šiuo metu augalas silpnai maitinasi. Stiebas apniktas kenkėjų. O purkšti dėl šalnų nėjo“, – situaciją vertina ūkininkas.
Šakių ir Vilkaviškio sav. bulves auginantis Linas Pukelis teigia, kad dėl neįprastai stiprių šalnų nukentėjo ir bulvės – apie 13 ha iššalo, apie 15 ha apšalo.
„Dar balandį, jau po pirmų šalnų, nušalo bulvės. Po to atsprogo, vėl augo. Gegužę – antra šalčio banga. Ir vėl nušalo. Dvi savaites šaldė kiekvieną naktį. Kur vėliau sodintos bulvės, šiuo metu geriau atrodo nei pačios pirmosios, kurios dar kartą bando atsigauti“, – pasakojo L. Pukelis.
Anot bulvių augintojo Lino Pukelio, užklupusios šalnos padarė nemažai žalos bulvėms, kurios nespėjusios atsigauti po pirmųjų šalnų, o gegužę, užėjus antrajai šalnų bangai, vėl nušalo. Tokios situacijos žemdirbys nematė per visą savo ūkininkavimo laikotarpį. „Draugo“ archyvo nuotr.
Paklausus, ar bus bulvių, ūkininkas ramina: „Bus, manau, tik vėlyvesnis derlius. Tiesą sakant, net palyginti negalim, ko tikėtis iš augalo po tokių šalnų, nes neturim tokios patirties. Labiausiai trūksta augalams vandens. Todėl ir šalnos bulvėms baisiausios, kai taip sausa.“
Dėl šalto pavasario vėluoja ir žoliapjūtė. Kalbintas Griškabūdžio ŽŪB vadovas Petras Puskunigis teigia, kad šalnos pristabdė ir žolės augimą, o pirmasis žolės derlius dar ir dėl drėgmės trūkumo mažesnis.
„Rapsų nukentėjo apie 5 ha, iš sėtų 140 ha. Ankštaros jau krenta. Tai derliaus visai gali nebūti. Nors matysim, kas čia bus toliau. Kad šalnos pristabdė purškimus, tai faktas. Tačiau reziumė – pavasaris yra labai sudėtingas ir netradicinis su tokiais temperatūrų svyravimais“, – stebėjosi bendrovės vadovas.
Pavasarinės šalnos pridarė žalos ir Griškabūdžio, Sintautų, Kidulių seniūnijų sodininkams, auginantiems juoduosius ir raudonuosius serbentus, graikiškus riešutus, vynuoges.
Artūras iš Šakių:
