Vyriausybė trečiadienį nusprendė skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų. Iki šiol į Šakių r. savivaldybę dėl šalnų pažeistų ar sunaikintų augalų kreipėsi 23 asmenys. Daugiausiai – dėl padarytos žalos uogoms, žieminių augalų pasėliams.
Preliminariais Žemės ūkio ministerijos ir vietos savivaldybių vertinimais, kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 50–90 proc. derliaus priklausomai nuo žemės ūkio kultūros, o kai kuriose vietovėse – iki 100 proc. uogų ir vaisių derliaus.
Kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui Lazdijai, Vilkaviškis, dar iki Vyriausybės sprendimo paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąsias situacijas, kitos savivaldybės, tarkim, Jurbarkas, Varėna, šiuos sprendimus priėmė trečiadienį. Šakiuose rajoniniu lygiu kol kas ekstremalioji situacija neskelbiama.
Po rekordiškai šiltos kovo mėnesio pradžios (šilčiausios nuo 1961 m.), paskatinusios neįprastai ankstyvą augalų vegetaciją, paskutinę balandžio savaitę orai stipriai atšalo, pradėtos fiksuoti stichinės šalnos. Tokios neįprastai ilgos, daugiau nei tris savaites trunkančios šalnos padarė milžinišką žalą žydintiems, o kai kur jau ir vaisius užmezgusiems sodams bei uogynams.
Kalbintas griškabūdietis sodininkas Romanas Laurinaitis neslėpė, kad šalnos smarkiai pakenkė sodui: kai kurios obelų, slyvų veislės nušalo šimtu procentų.
„Kriaušių žiedynų šiek tiek medžių viršūnėse liko. Matyt, aukštai šalna nepasiekė. O šiaip medis tuščias. Kriaušių gal 30 proc. liko. Gal dar kažkiek tų obuolių bus, bet minimaliai, 20 proc. gal liko“, – kalbėjo sodininkas ir pripažino, kad į savivaldybę dėl šalnų padarytos žalos nesikreipė, nes nesitiki gauti kažkokios paramos nuostoliams padengti taip pat ir dėl didelių biurokratinių kliūčių.
Griškabūdžio seniūnijoje juoduosius ir raudonuosius serbentus auginantis Algimantas Budrys taip pat sakė, kad yra serbentų laukų, kur nušalo šimtu procentų.
„Yra dar vietų, kur kokia 20 proc. skinsiu. Raudonųjų likę apie 40 proc. Liūdna situacija. Nors vasarą nebereikės nuimti galimo juodųjų serbentų derliaus, darbų bus. Teks prižiūrėti krūmynus, kad kitais metais sulauktume derliaus. Jau treti metai iš eilės, kai šalnos kartojasi. Dar taip nėra buvę. Būdavo, kad vienais metais uogynai nukenčia nuo šalnų, bet kitais metais atsigauna. O dabar gamta keičiasi nenuspėjamai“, – kalbėjo A. Budrys ir pridūrė, kad jis dėl padarytos šalnų žalos uogienojams informavo savivaldybę.
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje kreipėsi į Europos Komisiją prašydamas imtis veiksmų, suteikiant išskirtinę pagalbą iš ES žemės ūkio rezervo nuo šalnų nukentėjusiems ūkininkams.
Donatas iš Slavikų:
