Kokie šie metai bitėms ir bitininkams? Medunešis buvo geras ar nekoks? Kalbinti bitininkai sako, kad pavasarinio medaus praktiškai neturėjo, tačiau nemažai bitelės prinešė rapsų medaus, o štai liepų medaus šiemet pavyko sulaukti ne visiems bitininkams. Tiesa, dar tikimasi, kad bitelės rudenį iš miško prineš lipčiaus medaus.
Saulėtą ir šiltą pirmadienio popietę lankomės pas šakietį bitininką Donatą Mozurevičių. Nors bičių jo žinioje nėra daug, tik 11 šeimų, tačiau džiugu girdėti, kad bitininkavimo patirtį Donatas perėmė iš mamos, o štai jo dukra Julija gamina bičių vaško drobeles.
Dalį avilių D. Mozurevičius laiko Gelgaudiškio krašte, kitus Lukšių sen. Nors pagal profesiją D. Mozurevičius inžinierius-sistemotechnikas, pašnekovas atskleidžia, kad rūpintis bitėmis malonus hobis, o dar labiau jį žavi „įdomus bičių pasaulis“.
„Bičių gyvenimas avilyje toks įdomus. Duok, Dieve, kad žmonės taip sugyventų...“ – sako bitininkas.
D. Pavalkio nuotr.
Nors D. Mozurevičius bitininkauja tik 15 metų, gali daug papasakoti apie biteles, ypač motinėles. Sako, kad bičių motinėlės šeimoje išgyvena iki penkerių metų, o bitės darbininkės tik 30–40 dienų. Bičių šeimoje gyvena 20 000–80 000 bičių darbininkių ir tik viena motinėlė. Bičių motinėlė niekada neneša medaus, jos darbas – dėti kiaušinėlius, ji gali padėti iki 2000 kiaušinėlių per dieną.
„Motinėlių ilgaamžiškumo paslaptis slypi bičių pienelyje. Lervutės stadijoje kitoms bitėms maitinant bičių pieneliu 2–3 dienas išsirita bitė darbininkė, o maitinant 6 dienas – motinėlė. Ir gyvena iki penkerių metų. Ką reiškia tris dienas daugiau pamaitinti tuo bičių pieneliu!“ – pasakoja bitininkas pridurdamas, kad bičių pienelis tikra bičių sukurta vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų bomba.
D. Mozurevičiaus aviliuose Bakfasto, Karnikos ir itališkos bičių šeimos. Sako, kad bitininkaujant reikia ir teorinių žinių, ir patirties. Bitininkas atskleidžia, kad bitėms labai kenkia varoatozės erkės ir chemikalai.
„Iš chemikalais nupurkštų laukų sugrįžusių bičių dėl chemikalų kvapo namiškiai neįsileidžia. Jos žūsta prie avilio“, – pasakoja bitininkas pridurdamas, kad ūkininkai apie purškimus praneša per paraiškų priėmimo informacinę sistemą.
Teiraujamės Donato, tad koks gi šiemet medunešis? Anot bitininko, vidutiniškas. Pagrindinė pavasarinio medaus produkcija buvo iš rapsų, dar tikisi lipčiaus medaus.
„Man patinka vienas maistingiausių grikių medus. Tikras grikių medus yra tamsiai rudas ir turi tokį poskonį, todėl šis medus arba vienų labai mėgstamas, arba nemėgstamiausias. Tačiau mūsų kraštuose praktiškai niekas grikių neaugina. Pienių medus skanus, tačiau jau keleri metai nesu ragavęs tikro pienių medaus. Kiek surenka šio medaus, bitės suvalgo savo poreikiams“, – sako pašnekovas. 
D. Pavalkio nuotr.
D. Mozurevičius įsitikinęs, kad bitės neturėtų išnykti, nes bitininkystė populiari, tik į Lietuvą plūstant medui iš trečiųjų šalių, atsiradus medaus pertekliui, bitininkai bičių šeimas mažina. Donatas atskleidžia, kad bityno nežada plėsti, to priežastimi įvardija, kad neturi bičių ganyklų, nes daug auginama grūdinių augalų. D. Mozurevičius greta sodybos, kur laikomos bitės, pasėjo specialiai bandrenį, mėgstamą bičių rudenį.
„Būnant arti bityno, nereikia bičių erzinti, nedaryti staigių judesių, bitės nemėgsta pašalinių kvapų, dr. Algirdas Amšiejus pasakojo, kad net rūbų neskalbia „Ariel“ skalbimo milteliais, kurie turi aštrų kvapą“, – pataria bitininkas.
Daugiau nei 100 bičių šeimų laikantis Šakių rajono bitininkų draugijos pirmininkas Kęstutis Ūsas pasakojo, kad šiemet, anksti atšilus, bitelės pradėjo nešti obelų, klevų nektarą.
„Mes neskubėjom, pavasarinio medaus nesukom ir, ko gero, išlošėm, nes kai atšalo, bitės nebadavo, sustiprėjo. Ir prinešė daugiau nei pernai rapsų medaus. Bet tuo viskas ir pasibaigė. Liepų medunešio turėjom tris su puse dienos. Šiemet liepos mažai žydėjo, greičiausiai paveikė šalnos. O dar lietūs išplovė nektarą. Tad medunešis kaip ir baigtas. Tikiuosi, kad rugpjūčio pradžioje bus dar lipčiaus medaus“, – teigia K. Ūsas apibendrindamas, kad šiemet medaus mažiau nei pernai.
Beje, ilgametis Gelgaudiškio krašto bitininkas Jonas Gvildys pripažįsta rapsų medaus nevertinantis.
Šakių rajono bitininkų draugijos pirmininkas Kęstutis Ūsas sako, kad šiemet daugiausiai prisuko rapsų medaus, tuo medunešis praktiškai ir užsibaigė. Daugiau kaip 100 bičių šeimų turintis bitininkas dar tikisi, kad bitutės prineš lipčiaus medaus. D. Pavalkio nuotr.
„Išsiėmiau ankstyvą pavasarinį klevų, blindžių, šiek tiek pienių medaus. Vėliau išsukau ir miško augalų: šaltekšnio, aviečių. Šiemet yra mažokai medaus. Netgi rapsų, nes reikia nors 12 laipsnių šilumos, kad išskirtų žiedai nektarą, o pavasaris buvo šaltas, bitės tik minimaliai skrido į žiedus. Ir liepų medaus buvo silpnai. Daug nektaro liepos išskiria tik tuomet, kai dienos būna šiltos, o ir naktys apie 18 laipsnių. Į tuščią žiedą bitės neskrenda, nesvarbu, kad liepa žydi, bet ji neturi nektaro“, – pasakoja J. Gvildys ir atskleidžia, kad jo surinktas laukinės gamtos medus yra nepigus, bet greitai išgraibstomas. Iš šeimos išsuko apie 15 kilogramų.
Kalbintas Mėlynių festivalyje viešėjęs bitininkas dr. Algirdas Amšiejus teigė: „Kokia vasara, toks ir medus.“
„Rapsų medaus buvo. Kaip niekada gyvenime šiemet rapsai pradėjo žydėti balandžio pabaigoje, o baigė birželio pradžioje. Daugiau nei mėnesį žydėjo. Pasitaikė tokių dienų ir bitės nešė medų. Ir rapsų medaus bitininkai gavo. Visa kita – reikėjo vogti... Tikro liepų medaus ne kas metai išimi. Aš šiemet pavogiau liepų medaus, nes vežiau bites į mišką, kur yra liepų kvartalai. Lipčiaus šiemet miškuose nėra, nes nuplovė medžių syvus lietus. Šiuo metu geras medunešis yra Dzūkijoje – ten, kur auginami grikiai“, – kalbėjo per 40 metų bitininkaujantis A. Amšiejus primindamas, kad jei „tau iki Žolinės bitės neprinešė medaus, daugiau nesitikėk. Ji gali parsinešti sau, bet ne tau...“
Šiuo metu už kilogramą medaus bitininkai prašo iki 10 eurų.
Lolita iš Šakių:
